Po kiek laiko teko patirti smūgį, nes D.Trumpas paneigė bet kokias aliuzijas apie tokius susitarimus. Amerikiečiai mėgsta vertinti situaciją pagal tai, kiek žaidėjai turi kortų. Dabar, visų vertinimų, tų kortų daugiau yra pas Volodymyrą Zelenskį. Todėl valstybės sekretorius Marco Rubio sudavė Kremliui dar skaudesnį smūgį – pabrėžė, kad JAV nėra bešališka stebėtoja ir ji yra Ukrainos pusėje.
Maža to, Kongrese skinasi kelią sprendimai dėl karinės ir finansinės paramos Ukrainai. Juk artėja lapkritį vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai, o amerikiečiai nori, kad Ukrainai būtų suteikta didesnė parama. Amerikiečiai tikrai nenori, kad šiame kare laimėtų Rusija.
Prezidentas V.Zelenskis šį mėnesį parašė atvirą laišką V.Putinui ir pasiūlė tiesiogines derybas. Be abejo, žinia buvo skirta ne tik Rusijai, bet ir visiems kitiems. Tai nebuvo laiškas iš silpnojo pozicijų. Tai buvo atsakinga ir tvirta pozicija, raginant nutraukti beprasmes žudynes. Kartu leista suprasti: derėkimės arba kausimės toliau, nes turime tam priemonių ir jų ateityje turėsime dar daugiau.
Rusija paskubėjo įsižeisti dėl laiško tono, apkaltino chamizmu, nenuoširdumu. Tačiau nutylėjo tą faktą, kad gegužės mėnesį slaptuose susitikimuose tiek su V.Putinu, tiek su V.Zelenskiu dalyvavo rusų milijardierius Romanas Abramovičius. Per jį buvo perduoti raginimai prezidentams susitikti, bet Kremlius juos paprasčiausiai atmetė. Todėl, kad pajuto: dabar bus deramasi sąžiningai, o ne pagal agresoriaus kaprizus ir ne Ukrainos interesų sąskaita.
Iš tiesų, ne tik kortų, bet ir raketų, ir dronų Ukraina turės pakankamai, kad smogtų į bet kokius taikinius Rusijos gilumoje. „Flamingas“ į objektą Čeboksaruose buvo net ne flamingas, o lyg pirma kregždutė.
Ukrainiečiai mažiau kalba apie tai, kas bus, tiesiog tai daro. Šiuo metu nuosekliai ir efektyviai izoliuojamas Krymas. Kuro ir maisto tiekimas sutrikęs. Stovėti eilėse dėl benzino mažai prasmės – jo nėra. Ir neseniai buvo sunaikinti Krymo prieigose esantys strategiškai svarbūs tiltai, jungiantys pusiasalį iš sausumos. Belieka dar gyvas, sunku pasakyti kuriam laikui, didysis tiltas per jūrą.
Krymo susigrąžinimas būtų svarbus ne tik politiškai, bet ir dėl karinės strategijos, dėl tolesnio Donbaso išlaisvinimo. Ten lengva nebus, sėkmė permaininga ir sunkių situacijų taip pat pakanka. Tarkime, Konstiantynivka šiuo metu apsupta rusų iš trijų pusių.
Todėl ir yra svarbi skubi ir efektyvi pagalba iš Vakarų. Birželio 7 dieną Londone Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija sutarė didinti oro gynybos raketų-perėmėjų gamybą, bendradarbiauti su Ukraina plėtojant tolimojo nuotolio ginklus, vystyti ilgalaikį gynybos pramonės bendradarbiavimą. Dabar labiau, nei bet kada reikia iš Vakarų „antibalistinės koalicijos“, reikia pagalbos apsiginant nuo rusų balistinių raketų.
O kol kas, bent jau šiuo metu, Rusijoje aprauda subombarduotą Sevastopolio muziejų, jo unikalų panoramos kupolą. Muziejus laikomas Rusijos karinės dvasios simboliu, primenantis XIX amžiaus Krymo karą su Vakarų koalicija. Istorija kartojasi. Kažkodėl rusai vis dar nesupranta, kad Ukrainai savo žemėje nereikia Rusijos karo simbolių ir tų simbolių dvasios. Todėl ir išsikvėpė. Lygiai, kaip ir Ankoridžo dvasia.
