Ukraina savo ruožtu sėkmingiau vykdo tolimojo nuotolio smūgius ir lokalizuotas kontratakas. Tuo pačiu metu nepriklausomi vertintojai mano, kad greitas Rusijos proveržis ar visos Kramatorsko-Slovjansko aglomeracijos užėmimas artimiausiu metu mažai tikėtinas dėl reljefo, Ukrainos gynybos ir miesto teritorijos masto.
Ir apskritai, net artimiausias Vladimiro Putino sąjungininkas Aliaksandras Lukašenka mano, kad karo lauke šis konfliktas neišsispręs. Jis mėgsta daug ir ilgai kalbėti visais klausimais, todėl tose kalbose kartais prasiveržia tiesa. Verta išgirsti.
Propagandos ruporai, save vadinantys žurnalistais, matyt dar negavo naujų instrukcijų, todėl tebeskelbia vien apie pergales.
Suprantama, kad labai norisi, labai reikia, nes vadas isteriškai to reikalauja, bet tenka tiesiog blefuoti. Kostiantynivkos „paėmimo“ vaizdus teko kurti pasitelkus dirbtinį intelektą. O apie Kupjansko „išlaisvinimą“ vien pernai iškilmingai raportuota mažiausiai 4 kartus. Kai nuosavo intelekto likučius savanoriškai susinaikini, nepadės joks dirbtinis.
Negavo naujų instrukcijų ir dėl Donaldo Trumpo. Vis dar rusena viltis išlaikyti jo dėmesį ir bent kokius sentimentus savo pusėje, todėl ir komentarai atsargūs. Atidžiai, netgi su tam tikru pavydu, stebimi jo pokalbiai su Volodymyru Zelenskiu, jautriai reaguojama į kiekvieną pareiškimą, ypač į bendrą kvietimą V.Putinui atvykti trišaliam susitikimui į Ameriką.
Tik bėda ta, kad V.Putinui nereikia tų susitikimų su V.Zelenskiu. Jam reikia toliau kariauti. Jam netgi blogas ir vis labiau žalingas karas atrodo geriau, negu bet kokia taika. Teks susigalvoti kokių nors priežasčių ir argumentų, kaip pagrįsti atsisakymą vykti į JAV.
Nepavyko D.Trumpui dylas su V.Putinu kibti į verslą mainais į karo veiksmų nutraukimą, todėl dabar pamėgins įgyvendinti dylą su europiečiais. Spausti Rusiją, padėti Ukrainai mainais į Europos pagalbą Hormuzo sąsiauryje.
Jau senokai nebuvo tarp G7 tokio vieningumo. Kremlių turėtų stipriai sujaudinti signalai iš viršūnių susitikimo prie Ženevos ežero. Vieninga parama Ukrainos teritoriniam vientisumui, pagalba tiekiant tolimojo nuotolio ginklus, stiprinant gynybos pramonės pajėgumus, oro gynybos sistemą ir vieningai įvedamos papildomos sankcijos Rusijos naftos ir dujų sektoriui.
Kremlius to tikėjosi? Kažin. Kaip žaibas iš giedro dangaus. Slysta iš rankų ne tik iniciatyva fronte, bet ir iliuzijos toliau mėgautis strategine užuovėja iš JAV. Teks skubiai perrašyti propagandos instrukcijas.
