Kaip visa tai praktiškai įgyvendinti? Kaip visa tai patikrinti? Ir esminis klausimas - ar tai priartina taiką, kurios šiuo planu siekiama?
Gaila, bet į visus klausimus atsakymų nėra arba jie yra neigiami. Prezidentas Volodymyras Zelenskis išliko labai mandagus, savo pirminiuose komentaruose pabrėžė, kad vengs radikalių, aštrių vertinimų ir pakartojo, kas Ukrainai yra svarbu. Be abejo - tai taika, bet ir garantijos šalies nepriklausomybei bei suverenitetui.
Jis yra pasiruošęs kantriai ir nuosekliai dirbti toliau ties visais pasiūlymais tiek su amerikiečiais, tiek ir su europiniais partneriais.
Vis tik, turėtume būti objektyvūs ir atsakyti bent jau sau į kai kuriuos klausimus.
Ar pasiūlymai lygiaverčiai abiem pusėms?
Ar pasiūlytas tekstas yra šališkas ir lygiavertis abiem kariaujančioms pusėms? Ne, nelygiavertis. Daugiausiai atliepia Rusijos interesus, naudingas ekonomiškai JAV, ko gero ir Rusijai, reikšmingai suvaržo Ukrainos situaciją.
Konkrečiau. Ukraina praranda savo teritorijas: Krymą, Donecką, Luhanską ir dalinai Chersono bei Zaporižios sritis.
Konstitucijoje turi įteisinti neutralitetą, atsisakyti siekių įstoti į NATO, reikšmingai sumažinti kariuomenę ir neleisti Vakarų pajėgų dislokavimo Ukrainoje, kas praktiškai nubrauktų bet kokias saugumo garantijas ateityje, žinant, kiek galima pasitikėti Rusijos pažadais ir įsipareigojimais.
„Būkime atviri: toliau ruošiasi naujai agresijai“
Rusija įteisina užgrobtas teritorijas, gauna garantijas, kad nesiplės NATO (derėtų „dėl tvarkos“ išbraukti NATO sutarties 10 straipsnį, kalbantį apie NATO plėtrą, tik neaišku, kas ir kaip tai padarys), atsigauna po sankcijų atšaukimo, gauna naudos dėl atsiveriančių ekonominių bei verslo projektų ir, būkime atviri, toliau ruošiasi naujai agresijai.
Įsipareigojimai nieko neužpulti gali įtikinti tik didžiausius naivuolius. Tiktų atkreipti dėmesį, kad Rusija oficialiai ir dabar nepripažįsta, kad kažką užpuolė. Ji tik ginasi nuo „nacių“ ir vaduoja rusakalbius, jiems, beje, net neprašant.
Rusija praktiškai reabilituojama dėl nusikaltimų žmoniškumui
Dar svarbu, kad Rusija praktiškai reabilituojama dėl įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, grąžinama į lygiateisės partnerystės lygmenį. Kalbos apie Hagos tribunolą jau tampa nebeaktualios.
Daugumą deklaruotų punktų paprasčiausiai sunku ar tiesiog neįmanoma įgyvendinti ir patikrinti. Kaip antai karinių veiksmų sustabdymas ties atskyrimo linija, globalių saugumo garantijų sukūrimas. Rinkimai per 100 dienų neįmanomi nei logistiškai, nei organizacine prasme, turint omenyje karo nusiaubtas teritorijas ir gausius pabėgėlius.
Ką reiškia vengimas „be būtinumo“ apšaudyti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Tai ganėtinai subjektyvu.
Visai neaišku, kaip įgyvendinti minimas ideologines ir švietimo reformas. Panašu, kad tiesiog perteikti į tekstą rusiški „naratyvai“, kuriuos tik jie ir supranta.
Yra ir šiaip keistų momentų. Neaišku, ką reiškia europiniai naikintuvai Lenkijoje. Ką reiškia vengimas „be būtinumo“ apšaudyti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Tai ganėtinai subjektyvu. Kas nustatys tą būtinumą? Štai, rusai prieš porą dienų Ternopilyje nužudė 26 civilius, iš kurių 3 vaikai. Čia buvo būtinumas?
Matyt, neverta visko „po siūlą“ narplioti, nes esminiai momentai, deja, aiškūs. Planas nenaudingas ir netgi žalingas Ukrainai, suvaržo jos suverenitetą, užsienio politiką, pažeidžia ekonominius interesus.
Ką Dmitrijevas su Witkoffu veikė 3 dienas Majamyje?
Vien tik verslo dėsniai kruvino konflikto neišspręs ir taikos nepriartins.
Ukrainiečiai demonstruoja konstruktyvumą, atviri bendradarbiavimui, bet mums, europiečiams ypač dabar būtina parodyti su jais solidarumą. Joks planas be Ukrainos interesų paisymo, derinimo su Europos veiksmais paprasčiausiai neveiks.
Nežinome, ką ten Kirilas Dmitrijevas su Steve‘u Witkoffu veikė tris dienas Majamyje, bet produktas, tam, kad nieko labai neįžeistume, geriausiu atveju „ganėtinai žalias“. Tokiomis pastangomis taikos nepriartinsi. Dalyvauti derybose turi lygiomis teisėmis visos suinteresuotos pusės. Vien tik verslo dėsniai kruvino konflikto neišspręs ir taikos nepriartins.
