Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 14, 16:56

M.Galeotti apie JAV ir Rusijos derybas: amerikiečiai atvyko nepasiruošę

Rusijos diplomatai apie aklagatvį po derybų su amerikiečiais kalba dėl to, kad JAV pareigūnai, jų manymu, nepagarbiai neišklausė Maskvos pasiūlymų – net jei jie nerealistiški, interviu 15min teigė analitikas, Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų centro ekspertas Markas Galeotti. Jis pripažįsta, kad konflikto Ukrainoje paūmėjimas jau įmanomas, bet nemano, jog kariniai veiksmai būtų plataus masto.
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman / AFP/„Scanpix“ nuotr.

„Nesakyčiau, kad dialogas baigtas vien dėl to, kad Rusijos pusės pareiškimai yra tokie, kokie yra. Ši krizė niekada nebuvo tokia, kokią galima išspręsti per savaitę. Geriausiu atveju norėta įvertinti, ar verta kalbėtis“, – 15min teigė M.Galeotti.

Visgi analitikas įžvelgė, jo manymu, pagrindinę šios savaitės derybų problemą. Esą nors Rusija labai plačiai, „ekspansionistiškai“ žvelgia į tokius klausimus kaip Europos saugumo architektūra, JAV diplomatai pernelyg akivaizdžiai bandė susiaurinti darbotvarkę.

NATO labai sunku atsitraukti

„Jie norėjo kalbėti apie karines pratybas, raketų dislokavimus ir panašiai. Rusijai tai pasirodė ir nepagarbu, ir nepakankama, kad būtų galima tęsti pokalbius.

Kadangi Sergejus Riabkovas pareiškė, kad toliau laukia JAV atsakymų raštu, man akivaizdu, kad rusai nesužavėti, bet tikėsis dar vieno amerikiečių kontrpasiūlymo“, – tvirtino M.Galeotti.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Riabkovas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Riabkovas

Ekspertas čia pat pridūrė, esą, žinoma, būtų naivu tikėtis, kad amerikiečiai apsigalvos ir pareikš, jog, puiku, įsipareigojame nepriimti Ukrainos į NATO. Bet esą Maskvai svarbiausia žinoti, kad derėtis apskritai verta.

M.Galeotti: Rusijos pareigūnai tai labai mėgsta: skųstis Vakarams dėl Vakarų. Tokios progos dabar jie mano negavę.

„Manau, kad amerikiečiai per greitai pabandė viską užgesinti ir pareiškė, jog kalbėsis tik tomis siauromis temomis. O rusai nori pažiūrėti, ar gali būti judesių dėl Ukrainos ir NATO, bet taip pat – progos išsakyti, jų manymu, teisėtus nuogąstavimus.

Rusijos pareigūnai tai labai mėgsta: skųstis Vakarams dėl Vakarų. Tokios progos dabar jie mano negavę“, – 15min sakė M.Galeotti.

Ar Vakarai galėtų kaip nors garantuoti Rusijai, kad Ukraina nebus priimta į NATO, nors ir taip akivaizdu, jog tokių planų nėra?

Vieną raštišką garantiją Aljansas jau buvo paskelbęs. Dar 1996 metų gruodį NATO sąjungininkai komunikate paskelbė, kad „neturi jokio ketinimo, plano ar priežasties dislokuoti branduolinius ginklus naujų Aljanso šalių narių teritorijoje“. Tuo metu Rytų Europos šalys buvo dar tik būsimosios Aljanso narės.

„Tikrai būtų įmanoma kažką panašaus paskelbti ir šiais laikais. Tačiau jau egzistuoja politiniai pančiai. Jei atvirai, sprendimas 2008 metais pasakyti, kad Ukraina ir Sakartvelas bus NATO narės, buvo kvailas. Mat dabar NATO labai sunku atsitraukti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

Visi žinome, kad kelio į Aljansą šioms šalims dar ilgai nebus. Tad turėtų būti erdvės kūrybiškam šio fakto įpakavimui. Bet politiškai tai jau per sunku.

Aišku, situacija tokia ir dėl to, kad Rusija 2014 metais įsiveržė į Ukrainą. Sunku būtų skelbti kažkokias garantijas Rusijai, kurios neskambėtų kaip pasidavimas ir Ukrainos palikimas likimo valiai. Politinis iššūkis nelengvas“, – kalbėjo M.Galeotti.

Bet kokia eskalacija – tik Ukrainoje

Analitikas sutinka su anksčiau 15min kalbintu Vokietijos Marshallo fondo ekspertu Michaelu Kimmage'u. Pastarasis teigė, esą Vakarai dabar turėtų siekti sulėtinti procesą ir, jei ištemptų 6–12 mėnesių, galėtų kalbėtis su Maskva apie Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje grėsmę.

„Toks scenarijus labai įmanomas. Juk jei per derybas viena pusė spaudžia kitą kuo greičiau pateikti atsakymą, iš esmės stengiamasi tai kitai pusei įvaryti paniką, pastūmėti ją priimti neprotingus ir skubius sprendimus.

Deja, eskalacija iki karinių veiksmų jau yra galima. Ji nėra Putino planas A, bet ji yra svarstoma kaip galimybė.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas

Bet jei Putinas tikrai norėtų karinių veiksmų, jis elgtųsi kitaip. Todėl manau, kad turime reikalą su labai rimtos prievartinės diplomatijos atveju. Rusija nori, kad Vakarai kalbėtųsi“, – teigė M.Galeotti.

Vis dėlto analitikas dar kartą pabrėžė, kad amerikiečiai nesusitvarkė su pasiruošimu pokalbiams su Rusijos puse. Pirmiausia, iš anksto nurodydami, kad temos bus siauros – esą buvo galima tiesiog išklausyti viską, ką rusai norėjo pasakyti.

„Tokie susitikimai Rusijai yra kaip terapija. O Wendy Sherman rusams iš esmės pateikė pasirinkimą: arba kalbamės mūsų sąlygomis, arba bus karas. Maskva neišvengiamai tai suprato kaip grasinimą.

Tikslas turėtų būti paskatinti rusus manyti, kad kalbėtis yra prasminga. Ne tik dėl to, kad gali atsirasti kažkiek pasitikėjimo, bet ir dėl to, kad kuo ilgiau tęsis derybos, tuo sunkiau rusams bus kažką nuveikti Ukrainoje karine prasme. Juk brangu laikyti visas tas pajėgas laukuose“, – pabrėžė ekspertas.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Markas Galeotti
Arno Strumilos / 15min nuotr./Markas Galeotti

M.Galeotti ramina: jo manymu, Rusija bet kokiu atveju tikrai neplanuoja plataus masto karinių operacijų Rytų Europoje. Net Ukrainoje nebūtų rengiama invazija tikrąja šio žodžio prasme.

„Geografine prasme tai būtų ribota operacija. Netikiu, kad Rusija bandys užkariauti, pavyzdžiui, visą Rytų Ukrainą – tai būtų skausminga ir brangu.

Bet kokia karinė eskalacija vyks tik Ukrainoje. Beje, būtent dėl to man kiek keisti norai, kad NATO dar labiau stiprintų rytinį flangą – ten Rusija nelįs“, – 15min sakė ekspertas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min