Vyriausybė paskelbė turinti įrodymų, susijusių su makaronų mažmeninio pardavimo kainų didėjimu. Per ekonomikos sunkmetį suplonėjusias pinigines dar labiau tuštinantys makaronai sudavė rimtą smūgį milijonams italų šeimų. Juk italai jų suvartoja daugiausia pasaulyje. Per metus vienas italas vidutiniškai suvalgo ne mažiau nei 27 kg makaronų. Tačiau didėjančios kainos kai kurias italų šeimas privertė mažinti lazanijos ir spagečių porcijas.
Per dvejus metus visų rūšių makaronų kaina išaugo daugiau nei 50 procentų. Dar 2007 metais italai mėgino protestuoti prieš brangstančius makaronus. Tačiau tada jų nuogąstavimus dėl slapto verslininkų susitarimo išsklaidė visame pasaulyje kaip ant mielių augančios grūdų, ypač ryžių, kainos. Dalį kviečių, iš kurių gaminami makaronai, išsiaugina patys italai, tačiau siekiant patenkinti paklausą didžiąją dalį grūdų tenka importuoti. Šiandien italus labiausiai piktina tai, kad nors pasaulines kviečių kainas žemyn timptelėjo ekonomikos krizė, makaronai neatpigo.
Italų valdžios institucijos iš visų jėgų mėgina įrodyti verslininkų klastą. Penkias žymiausias makaronų gamintojas – „Amato“, „Barilla“, „De Cecco“, „Divella“ ir „Garofalo“ – valstybė apkaltino sudarius slaptą kartelį ir susitarus kelti kainas. Po dviejų savaičių už uždarų durų ant kilimėlio situaciją aiškins makaronų gamintojai ir grūdų perdirbimo kompanijų atstovai.
Gruodį Italijos policija padarė reidą į žinomiausių šių produktų gamintojų gamyklas. O pernai vasarį Italijos pareigūnai nubaudė 26 makaronų gamintojus 42 mln. litų baudomis, apkaltinę verslininkus karteliu, sudarytu nuo 2006 metų spalio iki 2008 metų gegužės. Visos šios bendrovės užima daugiau nei 90 proc. Italijos makaronų rinkos.
Šios valstybės pareigūnai aiškina, kad nuo 2006 metų gegužės iki 2008 metų gegužės makaronų kainos išaugo 51,8 procento. Gamintojai teisinasi, esą kainų šuolį lėmė pabrangęs kuras, kuris padidino gamybos sąnaudas.
