Sekite 15min Google
Grąžinami 1 476 asmenys yra dalis 5 tūkst. Mianmaro piliečių, kurie turi būti palaipsniui repatrijuojami iš Malaizijos. Malaizijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, rugpjūčio 15 dieną imigracijos sulaikymo centruose visoje šalyje buvo laikomi 10 388 Mianmaro piliečiai.
Antradienį anksti ryte autobusai, kuriais, kaip manoma, buvo vežami grįžtantys Mianmaro piliečiai, griežto saugumo sąlygomis atvyko į stadioną Mandžungo mieste centrinėje Perako valstijoje. Laivai, kaip manoma, iš Mianmaro, buvo prisišvartavę netoliese esančioje Lumuto jūrų bazėje.
Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas Makhzanas Mahyuddinas (Machzanas Mahjudinas), kurį citavo nacionalinė naujienų agentūra „Bernama“, sakė, kad grąžinama 1 370 vyrų, 79 moterys, 20 berniukų ir septynios mergaitės. Šių žmonių amžius – nuo aštuonerių iki 60 metų.
Ministerija pranešė, kad jie bus saugiai išsiųsti atgal dviem Mianmaro karinio jūrų laivyno karo laivais ir laivu ligonine. Neaišku, ar tarp grąžinamųjų yra musulmonų rohinjų mažumos atstovų, kuriuos Mianmaro vyriausybė atstumia. Ministerija nepateikė daugiau detalių apie jų tapatybę ir aplinkybes, tačiau pabrėžė, kad jų grįžimas yra savanoriškas, nors to nepatvirtino jokia šalis.
„Šis žingsnis taip pat siunčia aiškų signalą, kad vyriausybė rimtai žiūri į neteisėtos migracijos ir dokumentų neturinčių užsieniečių problemos sprendimą, pasitelkdama teisėsaugą, repatriaciją ir sistemingesnį valdymą bei duomenų rinkimą“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Nestabili padėtis
Daugelis pabėgėlių Malaizijoje priklauso Mianmaro rohinjų mažumai.
Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras ir žmogaus teisių grupės pasmerkė grąžinimą, teigdami, kad saugumo ir humanitarinė padėtis kai kuriose Mianmaro dalyse išlieka nepastovi, o grįžtantiems asmenims gali kilti rimtas pavojus, pavyzdžiui, persekiojimas ir priverstinis šaukimas į kariuomenę aktyvaus karo zonoje.
Nuo 2021 metų, kai kariuomenė perėmė valdžią, Mianmare vyksta ginkluotas konfliktas ir tvyro politinis nestabilumas.
Malaizijoje gyvena apie 215 600 JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) užregistruotų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, įskaitant maždaug 126 000 rohinjų, kurie sudaro vieną didžiausių pabėgėlių bendruomenių Pietryčių Azijoje. Nors Malaizija juos priima, ji nėra JT pabėgėlių konvencijos šalis ir laiko pabėgėlius dokumentų neturinčiais imigrantais.
Vyriausybė neseniai paleido pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų registravimo Malaizijoje sistemą ir pradėjo kurti biometrinę duomenų bazę, siekdama valdyti ir reguliuoti šią populiaciją nepriklausomai nuo UNHCR.
Rohinjai Malaizijoje susiduria su didėjančiu visuomenės priešiškumu dėl augančio jų skaičiaus. Priešiškumą kursto nerimas dėl darbo vietų, viešųjų paslaugų ir saugumo.
„Turi priimti“
Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas (Anvaras Ibrahimas) gynė grąžinimo politiką kaip diplomatinę pastangą rasti ilgalaikį sprendimą, sakydamas, kad Malaizija negali priimti pabėgėlių neribotam laikui ir kad Mianmaras turi prisiimti atsakomybę už savo piliečius.
A. Ibrahimas nurodė planuojantis pakviesti Mianmaro lyderį Min Aung Hlaingą į Malaiziją aptarti dešimtmečius trunkančios pabėgėlių ir dokumentų neturinčių migrantų problemos.
„Kviečiu jį norėdamas pasakyti, kad galime būti draugai ir prekiauti, galime priimti Mianmarą, bet Mianmaras turi juos priimti atgal, – sakė jis rugsėjo 16 dieną internete paskelbtoje tinklalaidėje. – Man tai geresnė diplomatija nei tiesiog piktai šaukti ant Mianmaro.“
Londone įsikūrusi JK Birmos rohinjų organizacija pasmerkė planus derėtis su chunta.
„Anwaras Ibrahimas sudaro sandorį su velniu. Pabėgėlių gyvybės naudojamos kaip valiuta sudarant sandorį su ta pačia kariuomene, kuri yra atsakinga už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus“, – sakė grupės prezidentas Tun Khinas (Tun Chinas).
Mianmaro užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Han Win Aungas (Han Vin Aungas) sakė, kad šis planas yra 2021 ir 2022 metų repatriacijos operacijų, kai Mianmaras priėmė daugiau nei 1 100 savo piliečių, kurie buvo įstrigę Malaizijoje, tęsinys.
Jis sakė, kad grąžinimas apima tikrus piliečius ir nėra skirtas grąžinti rohinjus, kurie Mianmare nepripažįstami etnine grupe ir kuriems atsisakoma suteikti pilietybę.
Malaizijos vidaus reikalų ministerija pareiškime nurodė, kad vėlesni grąžinimai bus vykdomi, kai bus baigtas tapatybės tikrinimas, dokumentų tvarkymas, logistikos ir operatyvinis koordinavimas tarp abiejų šalių.
Dvi teisių gynimo grupės, „Amnesty International“ ir „Asylum Access“, bendrame pareiškime paragino vyriausybę sustabdyti grąžinimus, sakydamos, kad naujoji vyriausybės sistema neturi būti naudojama siekiant paspartinti neteisėtą deportaciją. Žmogaus teisių grupės taip pat paragino vyriausybę atkurti UNHCR galimybę patekti į sulaikymo centrus ir nustatyti pažeidžiamus pabėgėlius.
