Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 16, 08:38

Malis traukiasi iš regiono kovos su džihadistais pajėgų

Malio chunta sekmadienį pranešė pasitrauksianti iš Vakarų Afrikos kovos su džihadistais pajėgų, kai jai nebuvo leista perimti pirmininkavimo regiono šalių blokui.
Malio kariai
Malio kariai / „Scanpix“/AP nuotr.

Pasitraukimas iš saugumo pajėgų „G5 Sahel“ didina Malio izoliaciją, kaimyninėms šalims sausį paskelbus sankcijų Bamakui dėl delsimo atkurti civilį valdymą.

Malio diplomatiniai ryšiai su partneriais Vakaruose, įskaitant buvusią kolonijinę valdytoją Prancūziją, irgi pašlijo, ypač dėl Bamako pastarojo suartėjimo su Rusija.

Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas sakė, kad politinis nestabilumas ir žmogaus teisių pažeidimai Malyje ir Burkina Fase žlugdo kovos su džihadistais operacijas Sachelio regione. Jis taip pat paragino kuo greičiau grąžinti valdžią civiliams.

Tačiau Malio chunta tvirtina tapusi politikavimo auka.

„Malio vyriausybė sprendžia traukti iš „G5 Sahel“ visų organų ir struktūrų, įskaitant bendras pajėgas“, kovojančias su džihadistais, sakoma Bamako pranešime.

„Kai kurių „G5 Sahel“ narių priešinimasis Malio pirmininkavimui yra susijęs su vienos regionui nepriklausančios valstybės, desperatiškai siekiančios izoliuoti Malį, manevrais“, – pridūrė chunta, bet šios šalies neįvardijo.

Grupė „G5 Sahel“, kuriai taip pat priklauso Mauritanija, Čadas, Burkina Fasas ir Nigeris, buvo įsteigta 2014 metais, o jos antidžihadistinės pajėgos buvo įkurtos 2017-aisiais.

Šios grupės valstybių vadovai vasarį turėjo susirinkti Bamake ir perduoti pirmininkavimą Maliui, bet praėjus beveik keturiems mėnesiams šis susitikimas „vis dar neįvyko“, nurodė chunta.

Kitos Vakarų Afrikos šalys Maliui yra paskelbusios sankcijų dėl kariškių sprendimo išlikti valdžioje po dviejų perversmų.

Chunta pasirinko dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, bet Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) reikalauja, kad valdžios perdavimas truktų ne ilgiau kaip 16 mėnesių.

Malyje kariškiai valdžią užgrobė 2020 metų rugpjūtį, kai dešimtmetį šalį krečiantis džihadistų sukilimas nusinešdavo vis daugiau žmonių gyvybių ir privertė šimtus tūkstančių gyventojų palikti savo namus.

Antrasis faktinis perversmas įvyko 2021 metų gegužę, kai pulkininkas Assimi Goita nušalino laikinąją civilė vyriausybę ir perėmė prezidento pareigas.

Smurtas Malį krečia nuo 2012 metų. Per šį laikotarpį šalyje įvyko daug išpuolių, siejamų su džihadistų grupuotėmis „al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ (IS), taip pat su įvairiomis kitomis ginkluotomis grupėmis ir banditų gaujomis.

Gegužės 11 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktoje ataskaitoje A.Guterresas nurodė, kad neaiški Malio pereinamojo laikotarpio trukmė trukdo „G5 Sahel“ pajėgoms deramai kovoti su džihadistais.

„Be kitų problemų, neaiškumas dėl pereinamojo laikotarpio Malyje ir sausio 23-iosios perversmo Burkina Fase reikšmingai sulėtino Jungtinių pajėgų operacijų tempą“, – sakoma JT vadovo ataskaitoje, su kuria susipažino naujienų agentūra AFP.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min