Dabar populiaru
Publikuota: 2017 balandžio 24d. 14:53

Marine Le Pen šansų antrajame prezidento rinkimų ture neturi. Kodėl?

Marine Le Pen
„Scanpix“ nuotr. / Marine Le Pen

Emmanuelis Macronas – daugiau nei ryškus favoritas tapti naujuoju Prancūzijos prezidentu. Toks, kad jau gali planuotis darbus. Bet, kaip rašo garsus JAV statistikos analitikas Nate'as Silveris, dabar pasaulis dvi savaites klausysis ekspertų, kurie lygins Marine Le Pen su Donaldu Trumpu ir „Brexit“ vėliavnešiais. Jo manymu, paralelių brėžti negalima.

„Visi tie, kurie sako, kad Le Pen gali laimėti, nes laimėjo Trumpas, iš esmės neišmano aritmetikos. Padėtis visiškai nelygintina“, – „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė N.Silveris.

Vėliau analitikas savo tinklalapyje „FiveThirtyEight“ plačiau paaiškino, kodėl, jo manymu, M.Le Pen neturi jokių šansų įveikti E.Macroną gegužės 7-ąją.

N.Silveris taip pat teigė, kad sekmadienį Prancūzijoje subyrėjo keli pastaruoju metu gajūs mitai – ypač apie populizmo virusą.

Sociologai nesuklydo

Pirmojo turo rezultatai – geri ne tik E.Macronui, bet ir apklausų rengėjams. Prieš balsavimą prognozuota, kad E.Macronas surinks 24 proc. balsų, M.Le Pen – 22 proc., konservatorius Francois Fillonas – 20 proc., o komunistų remiamas Jeanas-Lucas Melenchonas – 19 proc.

E.Macrono pozicijos prieš antrąjį turą gerokai tvirtesnės nei „Nacionalinio fronto“ lyderės. Už nepriklausomą centristą esą balsuotų 63 proc., o už M.Le Pen – tik 37 proc. registruotų rinkėjų.

Paskelbti duomenys skiriasi tik labai nežymiai. E.Macroną parėmė 23,86 proc., M.Le Pen – 21,43 proc., F.Filloną – 19,94 proc., o J.L.Melenchoną – 19,62 proc. rinkėjų.

Tie patys sociologai skelbia, kad E.Macrono pozicijos prieš antrąjį turą gerokai tvirtesnės nei „Nacionalinio fronto“ lyderės. Už nepriklausomą centristą esą balsuotų 63 proc., o už M.Le Pen – tik 37 proc. registruotų rinkėjų. O jei apklausų rengėjai nesuklydo prieš pirmąjį turą, nesuklys jie ir prieš antrąjį.

„Ir vis dėlto stebėtojai atsargūs. Lažybų kontoros M.Le Pen šansus nugalėti vertina 13 proc., o „Eurasia Group“ – net 40 proc. Net gerbiamas leidinys „The Guardian“ klausia, ar apklausomis galima pasitikėti, nors jos buvo tikslios“, – stebisi N.Silveris.

Jis teigia, kad kai kurie analitikai klysta situaciją Prancūzijoje lygindami su padėtimi JAV prieš pernykščius prezidento rinkimus ir daug ką nustebinusią D.Trumpo pergalę.

Pervertintos galimybės

„Prieš rinkimus JAV Trumpas nuo Hillary Clinton apklausose svyruojančiose valstijose atsiliko vos 2 procentiniais punktais“, – teigia N.Silveris.

„Brexit“ atveju, Jungtinės Karalystės pasilikimo Europos Sąjungoje šalininkų persvara prieš euroskeptikus apklausose irgi buvo labai nežymi – apie 1–2 procentinius punktus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Brexit“
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Brexit“

„Tad nors D.Trumpo ir „Brexit“ rėmėjų pergalės buvo istorinės, jos nebuvo netikėtos, nes apsirikimas 2–3 procentiniais punktais yra visiškai įprastas. Tuo tarpu Le Pen reikia apsirikimo 26 punktais, o tokių precendentų nėra.

Ironiška, bet nesugebėjimas apklausų duomenų nesuprasti kaip tikimybių nulėmė ir tai, kad Trumpo šansai buvo nuvertinti, ir tai, kad Le Pen galimybės buvo pervertintos“, – rašo N.Silveris.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas

Taip, iki antrojo rinkimų turo – dar dvi savaitės. Tikrai įmanoma, kad M.Le Pen sumažins atsilikimą nuo E.Macrono. Bet lygiai taip pat įmanoma, kad E.Macronas tik dar labiau atsiplėš nuo varžovės – favoritą jau viešai parėmė ir F.Fillonas, ir socialistų kandidatas Benoit Hamonas.

„Be to, Le Pen finišo tiesiojoje nusilpo. Vasarį ir kovą jos reitingai siekė 25–29 proc. o vėliau susitraukė iki 22 proc. Oficialiai ją parėmė dar mažiau rinkėjų“, – atkreipia dėmesį N.Silveris.

Populistų traukinys užstrigo

Kai kurie stebėtojai M.Le Pen šansų duoda teigdami, kad daug prancūzų ją remia slapčia – visai kaip D.Trumpo „drovūs rinkėjai“ už Atlanto – tada svarstyta, kad žmonės vengia atskleisti apklausų rengėjams balsuojantys už „politiškai nekorektiškus“ kandidatus.

Tikrai įmanoma, kad M.Le Pen sumažins atsilikimą nuo E.Macrono. Bet lygiai taip pat įmanoma, kad E.Macronas tik dar labiau atsiplėš nuo varžovės.

Vis dėlto N.Silveris, nors ir pripažįsta, kad teoriškai tokia versija skamba įtikinamai, tvirtina, esą nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog tokie kandidatai kaip M.Le Pen pasirodo geriau, nei prognozuoja apklausos.

„Nuo 2012 metų Europoje nacionalistinės ir dešiniosios partijos pasirodo nei blogiau, nei geriau, rezultatus lyginant su apklausų duomenimis. „Nacionaliniam frontui“ per penkerius rinkimus nuo 2012-ųjų vidutiniškai prognozuota 21 proc. rinkėjų parama – tokios partija ir sulaukė“, – rašo N.Silveris.

Negana to, analitikas tvirtina, kad nuo D.Trumpo pergalės už Atlanto nacionalistai kandidatai Europos šalyse apskritai nieko nepeša.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Geertas Wildersas, Marine Le Pen
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Geertas Wildersas, Marine Le Pen

Nyderlanduose be valdžios liko Geerto Wilderso Laisvės partija, Austrijoje – prezidento poste siekęs Norbertas Hoferis.

„Trumpas nėra populiarus Europoje, o jo pergalė kandidatams, kurie bando imituoti jo retoriką, regis, padarė meškos paslaugą, – teigia N.Silveris. – Kitu Prancūzijos prezidentu greičiausiai bus išrinktas centristinių pažiūrų buvęs investicinis bankininkas. Tegyvuoja populizmas!“

L.Kojala: sąlygos E.Macrono pergalei palankios

Vilniuje veikiančio Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas Linas Kojala, kaip ir daugelis analitikų, pernai suklydo teigdamas, kad D.Trumpas nenugalės, todėl šįkart linkęs būti atsargesnis. Bet ir jis pripažįsta, kad M.Le Pen šansai nugalėti minimalūs.

L.Kojala sutiko su teiginiu, esą netikėta šiuo, rinkimų Prancūzijoje atveju, buvo tai, kad balsavimo rezultatai bene pirmą kartą nuo 2015 metų nenustebino ir buvo tokie, kokių laukta.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala

„Šiek tiek nuostabos buvo, nes Le Pen pirmavo ilgą laiką ir atrodė, kad gali laimėti pirmajame ture. Tačiau ji prarado iniciatyvą ir jos susigrąžinti nesugebėjo. Le Pen pernelyg džiaugtis neturėtų“, – 15min teigė analitikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad M.Le Pen sekmadienį pasirodė tik kiek geriau nei jos tėvas Jeanas-Marie 2002 metais. Tada J.M.Le Peną parėmė 16,86 proc. rinkėjų.

L.Kojala: „Silpnieji E.Macrono bruožai gerokai nublanksta prieš aplinkybes, kurios liudija, kad jis tikrai turėtų nugalėti.“

„Dabar bus įdomu pasižiūrėti, kiek sąlyginai nuosaikesnė Le Pen retorika leis pritraukti naujų rinkėjų balsų, kai bus renkamasi jau tik iš dviejų kandidatų.

Vis dėlto galima teigti, kad naujasis prezidentas beveik aiškus. Juolab kad turime patirties stebėdami „Nacionalinio fronto“ pasirodymus parlamento ir regioniniuose rinkimuose – antrajame ture partijos kandidatai visada pralaimi“, – svarstė L.Kojala.

Jo manymu, E.Macronas – labai lankstus kandidatas, tad sąlygos jo pergalei „labai palankios“. Tiesa, dar nežinia, ar E.Macrono rinkėjai labai ištikimi, bet „jo silpnieji bruožai gerokai nublanksta prieš aplinkybes, kurios liudija, kad jis tikrai turėtų nugalėti“.

M.Jastramskis: galbūt prancūzai jau pasimokė

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis vis dėlto primena, kad apklausos yra „tik vienas bandymas iš daugelio įvertinti tikrąjį populiacijos nusistatymą, ir net keliolika ar keliasdešimt apklausų gali skirtis nuo tikrosios padėties“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis

„Bet gali būti, kad apklausos pataiko gerai. O šį kartą viskas vyko pagal statistikos taisykles ir atitiko. Vėlgi, galbūt prancūzai jau pasimokė iš 2002 metų, kai nenuspėjo J.M.Le Peno sėkmės“, – 15min teigė M.Jastramskis.

M.Jastramskis: „Galbūt apklausose prieš dabartinius rinkimus žmonės neslėpė, kad balsuos už Le Pen. Todėl jų duomenys atitiko rezultatus.“

Jis irgi priminė „drovių rinkėjų“ sindromą, matomą, kai žmonės apklausų rengėjams vengia atskleisti, kad balsuoja už „stigmatizuojamas partijas“.

„Bet Le Pen nėra jos tėvas. „Nacionalinis frontas“ yra ėmęsis partijos dedemonizacijos strategijos: sušvelninęs retoriką rasės, antisemitizmo klausimais ir labiau priartėję prie vidutinio prancūzo ekonomikos klausimais.

Tad galbūt apklausose prieš dabartinius rinkimus žmonės neslėpė, kad balsuos už Le Pen. Todėl jų duomenys atitiko rezultatus. Kitaip tariant, Prancūzijoje nebėra stigmos, kai balsuojama už ją“, – aiškino politologas.

„Be to, yra empirinė tendencija: visi tyrimai nuosekliai rodo, kad daugėja žmonių, kurie neturi tvirtų partinių tapatybių, neapsisprendusių rinkėjų, tokių, kurie gali balsuoti įvairiai“, – pridūrė M.Jastramskis.

Kaip ir kiti analitikai, jis teigia, kad E.Macrono persvara prieš M.Le Pen greičiausiai yra per didelė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./E.Macronas ir M.Le Pen
AFP/„Scanpix“ nuotr./E.Macronas ir M.Le Pen

„Kartais favoritas pralaimi, nes žmonės galvoja, kad jis ir taip laimės, ir neateina balsuoti. Tačiau nemanau, kad taip bus šį kartą. Galima daryti prielaidą, kad prancūzai aktyviai ateis balsuoti ir nugalės Macronas.

Už jį balsuos ir Fillono rinkėjai, ir socialistai, ir dalis Melenchono šalininkų. Nelabai matau scenarijų, pagal kuriuos jis nusileistų Le Pen“, – 15min teigė M.Jastramskis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min