„Kaip ne kartą sakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepašalinus šios krizės pagrindinių priežasčių, joks veiksmų sustabdymas neįmanomas“, – pabrėžė jis.
Viceministro teigimu, šiuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą „visiškai prarado ryšį su tikrove“ ir „bando eskaluoti konfliktą“.
M.Galuzinas prakalbo apie tariamus teroristinius smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai, įskaitant Kaspijos naftotiekio konsorciumo objektus, „veikiančius visų pirma Kazachstano ekonomikos interesų labui“.
„Tikimės, kad į tai bus adekvačiai sureaguota tarptautinės bendruomenės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Europos šalis, turinčias įtakos Kyjivo režimui, kurių naftos ir dujų bendrovės yra Kaspijos naftotiekio konsorciumo akcininkės“, – dėstė jis.
Tuo pačiu ministro pavaduotojas prakalbo apie JAV pagalbą Ukrainai ir jų veiksmus pavadino „prieštaringais“.
„Apie tai už save kalba tebevykstantys JAV ginklų tiekimai Kyjivo režimui, žvalgybos duomenų teikimas ir kita pagalba, kuri nesuderinama su siekiu užtikrinti taiką“, – pabrėžė M.Galuzinas.
Interviu metu jis pažymėjo, kad Maskva neva yra pasirengusi įgyvendinti savo tikslus „atsižvelgdama į Ankoridžo susitarimus“ ir yra įsitikinusi, kad „išspręsti padėtį Ukrainoje diplomatinėmis priemonėmis įmanoma, jei bus atitinkama politinė valia“.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis įgaliotasis ambasadorius Rodinas Mirošnikas pareiškė, kad Rusija turėtų būti pasirengusi ilgalaikiam karo veiksmų tęsimui Ukrainoje, nes artimiausiu metu karo užbaigti nepavyks.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat liepos pradžioje pareiškė, kad Maskva ketina kariauti tol, kol bus pasiekti tikslai, kuriuos 2024 m. birželį įvardijo V.Putinas. Tada Kremliaus šeimininkas pareikalavo, kad Ukraina atiduotų Donbasą, Zaporižios ir Chersono sritis, pripažintų jas ir Krymą kaip Rusijos teritoriją, atsisakytų stojimo į NATO, taip pat įvykdytų „demilitarizaciją“ ir „denacifikaciją“.


