Pasak jo, toks pat keltuvas buvo pastatytas Kapotnioje, kur yra „Gazprom Neft“ Maskvos naftos perdirbimo gamykla, skelbia „The Moscow Times“.
Birželio 16 d. įmonę atakavo dronai, dėl to kilo gaisras. Agentūros „Reuters“ šaltiniai pranešė, kad apgadintas pirminio naftos perdirbimo įrenginys AVT-6, kurio pajėgumas - 21 400 tonų per dieną (53 proc. naftos perdirbimo gamyklos pajėgumo). Pasak jų, gamykla, gaminanti benziną, dyzeliną, mazutą ir kt., buvo avariniu būdu sustabdyta.
Ukrainos bepiločiai ir toliau smogia į taikinius Maskvoje, nepaisant to, kad jos valdžia aktyviai stiprina savo gynybą. Pavyzdžiui, po to, kai gegužės 17 d. sostinė patyrė vieną didžiausių dronų atakų nuo karo pradžios, į šiaurę ir rytus nuo miesto atsirado mažiausiai septyni nauji bokštai su raketų „žemė-oras“ sistemomis „Pancyr“, parodė palydovinės nuotraukos. Be to, panašios oro gynybos sistemos įrengtos ant kelių gyvenamųjų ir biurų pastatų stogų.
Putinas vis daugiau laiko leidžia požeminiuose bunkeriuose
Laikraščio „Financial Times“ šaltiniai teigė, kad Vladimiras Putinas ėmė įžvelgti, jog bepiločiai gali būti pasikėsinimo nužudyti priemonė, todėl buvo sustiprintos jo saugumo priemonės. Baimindamasis dėl savo gyvybės Rusijos prezidentas smarkiai sumažino kelionių skaičių ir vis daugiau laiko praleidžia požeminiuose bunkeriuose, teigė šaltiniai.
Pasak jų, V.Putino aplinkai uždrausta įjungti mobiliuosius telefonus ir bet kokius prietaisus su interneto prieiga, kai jis yra šalia.
Remiantis „Radio Svoboda“ skaičiavimais, nuo 2023 m. aplink Maskvą iš viso buvo dislokuota daugiau nei 100 įvairių priešlėktuvinių raketų kompleksų. Be to, Rusijos gynybos ministerija nusprendė atkurti sovietinį „mažąjį oro gynybos žiedą“, kuris Šaltojo karo laikais turėjo ginti miestą nuo NATO šalių atakų.
2025 m. buvo įrengta mažiausiai 43 bokštai su „Pancyr-S1“ sistemomis: naujos pozicijos atsirado 5vairiose miesto vietose, prie Domodedovo ir Žukovskio oro uostų. Priešlėktuvinės raketų sistemos perkeliamos, be kita ko, ir iš kitų regionų.
