Pamaldas mečetėje vedusi jemeniečių kilmės politikos mokslų profesorė Elham Manea sako, kad šie maldos namai, kuriuose abiejų lyčių atstovai gali drauge melstis, atspindi idėją, „jog vyrai ir moterys yra lygūs“. Anot E.Manea, mečetė siunčia žinutę „apie meilę religijai ir mūsų visuomenei“.
„Neprieštarauju, kad moterys būtų imamėmis. Čia – Vokietija, daryk, ką nori. Tačiau jos neturi tokios svarbos“, – sako ką tik iš mečetės išėjusi 37 metų amžiaus jemeniečių kilmės Somaya al Thaar.
Ji pridūrė, kad ši mečetė „tėra šou“. S.al Thaar žurnalistams parodė, kad jos įrašas „Facebooke“ apie moterų vedamas pamaldas sulaukė 700 komentarų, kurių didžiojoje dalyje matyti nustebimą ar juoką reiškiančios ikonėlės.
Atidarymas pritraukė Vakarų žurnalistų, kurių ceremonijoje buvo kur kas daugiau nei maldininkų, dėmesį. Žiniasklaidos atstovai, klausydamiesi angliškos „Islamo himno“ versijos, Ramadano metu kramsnojo riestainius.
Daugelis musulmonų šią mečetę laiko liberalizmo butaforija, skirta Europos žiniasklaidai.
Kai buvo paskelbta apie „pirmosios liberalios mečetės“ atidarymą, tarp Vokietijos musulmonų užvirė karštos diskusijos.
Atidarymas pritraukė ir Vakarų žurnalistų, kurių ceremonijoje buvo kur kas daugiau nei maldininkų, dėmesį. Žiniasklaidos atstovai, klausydamiesi angliškos „Islamo himno“ versijos, Ramadano metu kramsnojo riestainius.
Po to, kai turkų kilmės žmogaus teisių aktyvistė Seyran Ates įsteigė šiuos liberalius maldos namus, Berlyno musulmonai ėmė kelti klausimus apie tinkamą islamo vaidmenį Europos visuomenėje. Jie svarstė, iki kokio lygio religija galėtų ar turėtų būti liberalizuota.
Tiesa, po mečetės atidarymo praėjus vos keletui savaičių, S.Ates sulaukė tiek grasinimų nužudyti, kad policijai šventyklą tenka saugoti 24 valandas per parą.
Negali varžytis
Kontroversiškas klausimas, kokį vaidmenį islamas vaidina Vakaruose, ypač aktualus Vokietijoje.
Pabėgėlių sugebėjimas integruotis Vokietijos visuomenėje tampa vienu svarbiausių klausimų artėjant rugsėjį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Nuo 2015-ųjų šalis priėmė daugiau nei milijoną pabėgėlių iš musulmoniškų šalių. Jų sugebėjimas integruotis Vokietijos visuomenėje tampa vienu svarbiausių klausimų artėjant rugsėjį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Liberalūs musulmonai mečetę laiko puikiu kontrargumentu kraštutinių dešiniųjų politikams, vaizduojantiems islamą kaip netolerantišką ir linkusią į ekstremizmą religiją
Islamo vadovai Egipte ir Turkijoje pareiškė smerkiantys, kad liberalioje Berlyno mečetėje abiejų lyčių atstovai meldžiasi drauge. Tokios pozicijos laikosi daugelis musulmonų, taip pat nemaža dalis ką tik į Berlyną atvykusių pabėgėlių.
Vis dėlto nedidelė Vokietijos musulmonų dalis tokią lyčių desegregaciją palaiko.
Iš Jemeno kilusi musulmonė Arwa al-Khutabi teigė besitikinti, kad liberalus islamas išpopuliarės ir pritaps konservatyvesniuose, kietąją religinę liniją propaguojančiuose religiniuose centruose. Šie centrai musulmonams, ypač naujai atvykusiems pabėgėliams, teikia socialinę pagalbą.
A.al Khutabi: „Dauguma žmonių tų mečečių nelanko, tačiau pabėgėliai, jei jiems suteikiama pagalba, į jas eina.“
„Dauguma mečečių čia priklauso arba Musulmonų Brolijai, arba salafistams“, – teigė 46 metų amžiaus A.al Khutabi.
Moteris į Vokietiją atvyko 2005-aisiais, kad įgytų istorijos daktarės laipsnį Laisvajame Berlyno universitete. Moteriai buvo suteikta ir Vokietijos pilietybė.
„Dauguma žmonių tų mečečių nelanko, tačiau pabėgėliai, jei jiems suteikiama pagalba, į jas eina“, – pridūrė A.al Khutabi, pasakodama, kad dalyvavo S.Ates mečetės atidarymo ceremonijoje norėdama išreikšti paramą.
Ji perspėjo, kad dauguma tradicinių mečečių taip pat skatina fundamentalistinį mokymą, galintį sukurti paralelines visuomenes ir apsunkinti integraciją.
„Jei musulmonai nori integruotis, jie turi liberalizuotis“, – pridūrė A.al Khutabi.
Moters teigimu, jei liberalios mečetės nesugebės užtikrinti tokios pat socialinės paramos, kokią teikia konservatyvūs maldos namai, jos nebus tokios populiarios.
„Ši mečetė – mažytė. Ji tik simbolis. Čia nėra Persijos įlankos monarchų, padedančių liberalams“, – teigė Iš Jemeno kilusi musulmonė.
Ekstremizmo ideologija
Šiitų mečetės lyderis 48 metų amžiaus Ali Taoilas sutinka, kad vahabitų mečetės yra ekstremistinės ideologijos šaltinis. A.Taoilo vadovaujami maldos namai yra įsikūrę tankiai migrantų apgyvendintame Berlyno rajone.
Vyras iš Libano į Vokietiją persikėlė 1990-aisiais, o po dešimtmečio tapo šalies piliečiu.
Nors kietosios linijos mečetės „jaunimui plauna smegenis ekstremistinėmis idėjomis“, A.Taoilas teigė galintis su tų mečečių atstovais saulei nusileidus ramiai susėsti Ramadano vakarienės.
Nors kietąją religinę liniją propaguojančios mečetės „jaunimui plauna smegenis ekstremistinėmis idėjomis“, A.Taoilas teigė galintis su tų mečečių atstovais saulei nusileidus ramiai susėsti Ramadano vakarienės.
Anot A.Taoilo, jauni žmonės radikalėja ir todėl, kad dėl savo tikėjimo Vokietijos visuomenėje jaučiasi svetimi. Todėl, jo manymu, mečetės įsitraukia į fanatizmą ir politiką.
„Už Vokietijos ribų egzistuojančios problemos turi likti už Vokietijos ribų. Čia būkime broliai. Mūsų tikslas yra būti kartu“, – tikino dvasininkas.
Vis dėlto A.Taoilas tikina, kad liberalios mečetės įkūrėja nuėjo per toli. „Ji nori sukurti naują islamą, labai nutolusį nuo mūsų visų islamų. Tai neteisinga. Ne dėl tradicijos, o dėl Korano mokymo, dėl teologijos“, – „Politico“ sakė musulmonas.
A.Taoilas sutinka, kad reikia diskutuoti apie būdus reformuoti islamą. Vis dėlto jis pažymi, kad tuos pokyčius turėtų inicijuoti religiniai lyderiai, jau dešimtmečius turintys stiprų autoritetą. Jo manymu, S.Ates tokio autoriteto neturi dėl staigaus nukrypimo nuo esminių religinių principų.
„Tiesiog negalime rinktis tokių taisyklių, kokių norime, – sakė A.Taoilas ir pridūrė, kad norėdamas vaikščioti Berlyno gatvėmis turi gerbti šviesoforo signalus. – Laisvė nėra neribota. Religijai reikia taisyklių taip pat, kaip gatvei reikia šviesoforo.“
„Sociali religija“
Keletą kvartalų nuo S.Ates mečetės nutolusiame grafičiais išpaišytame pastate glaudžiasi Ahmado al Hammoudo vadovaujamas kultūros centras ir mečetė.
A.al Hammoudas: „Vokiečiai sako, kad integracija reiškia tiesiog pagarbą įstatymais, tačiau mūsų, musulmonų, jie nepriims tol, kol nepaliksime savo religijos.“
A.al Hammoudas – 59 metų amžiaus palestinietis, į Berlyną atvykęs aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Jis, kaip ir daugelis kitų dešimtis metų Vokietijoje gyvenusių migrantų, čia jaučiasi užsienietis.
A.al Hammoudo inžinieriai vaikai vokiškai kalba geriau nei arabiškai, tačiau jo šeima vis tiek jaučiasi atstumta.
„Vokiečiai sako, kad integracija reiškia tiesiog pagarbą įstatymams, tačiau mūsų, musulmonų, jie nepriims tol, kol neatsisakysime savo religijos, – sako A.al Hammoudas. – Pavyzdžiui, homoseksualumas. Jie nori, kad mes jį priimtumėme. Tačiau aš negaliu.“
Pašnekovo teigimu, vokiečiai nesupranta, kad islamas yra sociali, o ne asmeninė religija.
„Jie nori, kad musulmonai tiesiog melstųsi, ir nieko daugiau. Jie nori atskirti religiją nuo visuomenės. Jie mano, kad noras gyventi remiantis Šariato teise reiškia terorizmą. Ne! – tikina A.al Hammoudas. – Islamas daro įtaką viskam. Jis moko gyvenimo būdo.“
Vis dėlto vyras pridūrė, kad Vokietijoje gyvenantys musulmonai turės išmokti iki tam tikro lygio „privatizuoti“ religiją, vien iš pagarbos Vokietijos teisei ir vertybėms.
Anot A.al Hammoudo, vienintelis dalykas, ką gali padaryti musulmonai, tai „gyventi kiek įmanoma pagal islamą, tačiau suvokti, kad esame Europoje“.
Pernelyg užsiėmę melstis
Daugeliui į Berlyną naujai atvykusių pabėgėlių šis klausimas nėra itin aktualus.
Nemažai pabėgėlių neketina lankytis liberalioje mečetėje, kadangi skeptiškai vertina jos tradicijas laužančias praktikas. Anot pašnekovo, dar daugiau jų apskritai reguliariai nesilanko mečetėje.
38 metų amžiaus Sameras Serawanas, iš Sirijos į Vokietiją atvykęs 2015-aisiais, mano, kad nemažai pabėgėlių neketina lankytis liberalioje mečetėje, kadangi skeptiškai vertina jos tradicijas laužančias praktikas. Anot pašnekovo, dar daugiau jų apskritai reguliariai nesilanko maldos namuose.
S.Serawanas teigia, kad pabėgėliai neprarado tikėjimo ir netapo liberalūs, o tiesiog yra pernelyg užsiėmę mokydamiesi vokiečių kalbos, dirbdami ar ieškodami būsto.
„Tapatybė – labai svarbi, tačiau pabėgėliams dabar ne metas apie tai galvoti, – sakė S.Serawanas, organizuojantis alternatyvias ekskursijas, Berlyną pristatančias pabėgėlio akimis. – Aš praradau viską. Dabar galvoju tik apie tai, kaip vėl atsistoti ant kojų.“
Pašnekovas mano, kad yra didelis skirtumas tarp konservatyvių socialinių normų atsisakymo ir tikėjimo pagrindų praradimo. „Arabų pasaulyje mus kontroliuoja tradicijos ir papročiai. Kai čia atvyksti, visa tai pakeičia įstatymai“, – pasakojo S.Serawanas.
Šiitų mečetės lyderis A.Taoilas jaučiasi panašiai. Jis teigia Vokietijoje išmokęs, kad laisvės idėja geriausiai funkcionuoja tuomet, kai ją griežtai apibrėžia įstatymai.
A.Taoilas: „Kai kurie sirai neteisingai suvokia demokratiją. Jie mano, kad tai reiškia „galiu daryti, ką noriu“. Toks požiūris klaidingas. Be įstatymų nėra demokratijos.“
„Kai kurie sirai neteisingai suvokia demokratiją. Jie mano, kad tai reiškia „galiu daryti, ką noriu“. Toks požiūris klaidingas. Be įstatymų nėra demokratijos“, – pridūrė dvasininkas.
Jis sako, kad pagarba įstatymui leidžia skirtingų įsitikinimų žmonėms taikiai sugyventi.
„Mano kaimynai yra gėjai. Anot islamo, tai neteisinga. Tai – nuodėmė. Bet gyvenimas šalia jų man nekelia problemų“, – tikino A.Taoilas.
Anot pašnekovo, tarp islamo ir liberalių Vokietijos vertybių kartais kyla įtampa. Tačiau Vokietijoje skirtingų pažiūrų žmonės gali gyventi laikydamiesi įstatymų ir neversti vienas kito pasikeisti. „Tokia demokratijos esmė“, – mano dvasininkas.
