„Be kurio plaučio – dešiniojo ar kairiojo?“ – pasiteiravo Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, profesorius Edvardas Danila.
Pasirodo, mediciniškai tai labai svarbu, mat dešinysis plautis yra didesnis už kairįjį.
SUSIJĘ: Aistros dėl popiežiaus Pranciškaus sveikatos
„Kairiojo plaučio netekimas neturi lemiamos įtakos žmogui, nesusiduriančiam su sunkiu fiziniu darbu ar nedirbančiam kenksmingomis aplinkos sąlygomis, nerūkančiam. Tokiu atveju dešiniojo plaučio visiškai užtenka, kad žmogus kokybiškai nugyventų visą gyvenimą“, – kalbėjo E.Danila.
Vieno organo ar jo dalies netekimas reiškia, kad nėra rezervo ligos atveju. Vadinasi, plaučių uždegimas taptų rizikingesnis.
Kairysis plautis mažesnis, todėl gyvenant tik su juo žmogų gali kankinti dusulys. „Tačiau propaguojant sveiką gyvenimo būdą, neturint kitų plaučių ligų, tarkime, bronchito, galima pilnavertiškai gyventi ir tik su kairiuoju plaučiu“, – užtikrino profesorius.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad be kurio nors plaučio gyvenantis žmogus turėtų uoliau saugoti sveikatą, neperšalti.
„Vieno organo ar jo dalies netekimas reiškia, kad nėra rezervo ligos atveju. Vadinasi, plaučių uždegimas taptų rizikingesnis. Tačiau žinant, kad popiežius Pranciškus eina jau 77-uosius metus, akivaizdu, kad jis gerai prisitaikė prie savo sveikatos aplinkybių“, – sakė E.Danila.
Jis nemano, kad kelionės po pasaulį galėtų kelti pavojų naujojo popiežiaus sveikatai: „Juk keliaus ne pėsčiomis ar dviračiu, o lėktuvu ar automobiliu.“
E.Danila nenorėjo spekuliuoti pasvarstymais, ar bėgant metams susirgimų plaučių ligomis tikimybė išauga. Jis pažymėjo, kad turint problemų su plaučiais didesnis pavojus gresia vaikams iki 12–14 metų, kol jų imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi. Vėliau rizikingesnis etapas prasideda nuo 65 metų. „Tačiau tai – labai individualu“, – kalbėjo E.Danila.
