Sekite 15min Google
Internete pasirodžiusioje ir „Facebook“ svetainėje aktyviai platinamoje publikacijoje skelbiama, esą dainininkė ištekėjo būdama 55-erių ir atskleidė penkerius metus puoselėjusi santykius su mylimuoju.
Pramanytomis vestuvėmis autoriai neapsiriboja – N.Malūnavičiūtei priskiria ir jausmingą meilės prisipažinimą. „Jis yra mano ramybė, mano įkvėpimas ir mano geriausias draugas“, – esą sakė atlikėja.
Pasakojama, kad ji braukė ašarą ir spindėjo iš laimės, tačiau kur ir kam dainininkė taip kalbėjo, nenurodoma.
Tokiomis detalėmis kuriamas įspūdis, kad autoriai patys bendravo su atlikėja arba remiasi tikru jos pasisakymu.
Pasakojimas apie neva plūstančius kolegų ir gerbėjų sveikinimus dar labiau sustiprina tariamą žinios patikimumą – esą apie vestuves jau žino ir jomis džiaugiasi visa Lietuva.
Tariamas vestuves paneigė
Pati N.Malūnavičiūtė gandus apie tariamas vestuves paneigė savo „Facebook“ paskyroje. Atlikėja neslėpė, kad išgalvota naujiena ją prajuokino, tačiau kartu paragino gerbėjus nepasitikėti viskuo, ką perskaito internete.
„Labai smagi žinia, tik aš to nežinojau“, – ironizavo ji.
Dainininkė atkreipė dėmesį ir į suklastotą nuotrauką: pasak jos, vietoj buvusio partnerio, muzikanto Olego Ditkovskio, įklijuotas jai nepažįstamas vyras. Atlikėja pabrėžė, kad su O.Ditkovskiu jau daug metų nebendrauja.
„Gražu ir įmanoma būtų, aišku, ištekėti 55-erių, tik kad čia įklijuotas man nepažįstamas veikėjas vietoj Olego Ditkovskio, su kuriuo jau irgi daug metų nebėra bendravimo“, – rašė N.Malūnavičiūtė.
Nors pramanytas vestuves ji sutiko su humoru, atkreipė dėmesį, kad melagingos žinios gali būti kur kas skaudesnės.
„Nėra čia koks kriminalas, bet jei būtų pranešę, kad pas mane nelaimė ar mirtis? Būkit budrūs, mielieji“, – ragino atlikėja.
Ji paprašė gerbėjų neskubėti patikėti internete skelbiamomis istorijomis: „Kažkas linksminasi, bet nepulkit aklai tikėti ir sveikinti.“
Tarptautinis „melų fabrikas“
Žinią apie tariamas N.Malunavičiūtės vestuves paskelbė svetainė „Daily news“, kuri susijusi su „Facebook“ paskyra „Lietuvos gyvenimas“.
Toje pačioje svetainėje daugybę kartų pranešta apie tariamą aktorės Vaivos Mainelytės mirtį, taip pat nuolat skelbiama apie tariamas nelaimes, kurios ištiko garsų krepšininką Arvydą Sabonį.
Joje gausu ir kitų melagingų pranešimų apie Lietuvos žvaigždžių mirtis, skyrybas, vestuves ar skelbiamos neva „atviros išpažintys“.
Skambiomis antraštėmis pritrauktas skaitytojų dėmesys gali virsti pajamomis iš reklamos. Žmogus paspaudžia nuorodą norėdamas sužinoti, kas nutiko V.Mainelytei, o atsidariusiame puslapyje jam rodomos reklamos.
Plačiau apie šią apgaulės schemą galite paskaityti čia: Lietuvos garsenybės – tarptautinio „tragedijų fabriko“ taikinyje
Net jei skaitytojas greitai supranta, kad buvo suklaidintas, svetainės valdytojams jo apsilankymas jau galėjo atnešti naudos – tam nebūtina perskaityti straipsnio iki galo.
Siekiant apgauti, derinamas dirbtinis skubumas, bauginančios užuominos ir tariamas artimųjų patvirtinimas – taip siekiama, kad skaitytojas pirmiausia sureaguotų emociškai ir paspaustų nuorodą, užuot įvertinęs, ar žinia pagrįsta.
Tokio turinio gamyba paremta paprastu šablonu – į antraštę įrašomas žinomo žmogaus vardas, pridedama „tragedija“, užuojauta ar tariamas šeimos patvirtinimas.
Pats straipsnis užpildomas biografijos detalėmis, senomis naujienomis ir dramatiškais pasakojimais. Tokius tekstus galima masiškai generuoti pasitelkiant dirbtinį intelektą, keičiant pavardes ir pritaikant turinį skirtingų šalių auditorijoms.
-
QR kodas restorane gali nuvesti pas sukčius: štai ką būtina patikrinti
-
Bankų asociacija: patekus į sukčių pinkles svarbu pranešti bankui ir sulaukti jo atsakymo
-
„Iki“ perspėja pirkėjus: socialiniuose tinkluose – sukčių pinklės
-
Sukčiai nusitaikė į augintinių šeimininkus: pasitelkė ir dirbtinį intelektą
-
Kaip QR kodas gali nuvesti tiesiai į sukčių pinkles?
Kaip tai veikia?
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius tokius puslapius vadina „nelaimių fabrikais“. Pasak jo, žinomo žmogaus pavardė, užuojauta ir tariamas šeimos patvirtinimas pasitelkiami tam, kad skaitytojas sunerimtų ir norėtų tuoj pat išsiaiškinti, kas nutiko.
„Šioje svetainėje matome iškalbingą pavyzdį: antraštė apie Vaivą Mainelytę sudaro tragedijos įspūdį, o atsidarius tekstą jis pats tą įspūdį paneigia. Tačiau skaitytojas jau paspaudė. Dalis žmonių apskritai pamato tik antraštę ir su ja susijusią nuotrauką – tokia žinutė gali pasklisti be jokio paaiškinimo“, – sako ekspertas.
Skaitytojo suklaidinimu tokios schemos gali nesibaigti. Pasak eksperto, emocinga antraštė atveda lankytoją į reklamą rodantį puslapį, o reklaminiais pasiūlymais jį mėginama paskatinti įsigyti prekę ar paslaugą. Toliau gali slypėti ir duomenų viliojimo, vadinamojo „phishingo“, pinklės.
Sukčiavimo schemose patrauklus pasiūlymas gali tapti pretekstu išvilioti vardą, pavardę, telefono numerį, mokėjimo kortelės ar socialinių tinklų prisijungimo duomenis. Gavę kortelės duomenis, sukčiai gali pradėti reguliariai nuskaičiuoti pinigus.
„Kitas žingsnis yra pinigų melžimas“, – taip galimą tokios schemos tęsinį apibūdina ekspertas.
Prieš dalijantis nerimą keliančia ar net džiugia žinia, ekspertas pataria patikrinti, ar ją skelbia patikimos redakcijos, pats žmogus arba jo atstovai.
„Pažįstamas veidas ir dramatiška antraštė dar nėra įrodymas“, – primena M.Pareščius.
15min verdiktas: melas. Žinia apie N.Malūnavičiūtės vestuves ir jai priskiriamas meilės prisipažinimas yra išgalvoti. Pati atlikėja gandus paneigė ir paaiškino, kad publikacijos nuotraukoje vietoj buvusio partnerio O.Ditkovskio įklijuotas jai nepažįstamas vyras. Garsios dainininkės vardu ir suklastotu vaizdu skaitytojai viliojami patikėti pramanyta istorija.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
