Po masinio Rusijos smūgio Kyjivui ir Kyjivo sričiai 2026 m. liepos 6-osios naktį socialiniuose tinkluose pradėjo plisti melagingi pranešimai, esą atakuotuose objektuose buvo saugomi „NATO sviediniai su nuskurdintuoju uranu ir kasetiniai šaudmenys“.
Įrašuose Vyšnevė vadinama „antrąja Pripete“, o Kyjivo gyventojai gąsdinami, kad jų vaikai neva „visą dieną kvėpuoja uranu“. Taip pat teigiama, jog būtent „urano sviediniai“ esą sunaikino penkias miesto gatves ir privertė valdžią evakuoti gyventojus.
Ši melagiena pasiekė ir Lietuvą. „Facebook“ įraše cituojamas buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Ihoris Moseičiukas, kuris paskleidė melagingą versiją, esą per Rusijos smūgį Kyjivo srityje buvo sunaikintas sandėlis su JAV ir Jungtinės Karalystės 2023 m. Ukrainai perduotais nuskurdintojo urano sviediniais, skirtais tankams „Abrams“ ir „Challenger 2“, bei kasetiniais šaudmenimis. Teigiama, kad būtent jų detonavimas neva sukėlė itin galingą sprogimą.
-
Nusitaikė į tankus: ar tikrai „Leopard 2“ šaudo radioaktyviais sviediniais?
-
Kas tie nuskurdintojo urano šaudmenys, dėl kurių skundžiasi Rusija?
-
Kremlius pasmerkė JAV planus Ukrainai tiekti amuniciją su nuskurdintuoju uranu
-
Rusijos ataka Kyjive: daugėja žuvusiųjų ir sužeistųjų, sugriauti daugiabučiai
-
4 scenarijai: kaip Vladimiras Putinas gali atsakyti į smūgius Rusijoje
Įrodymais neparemtas pareiškimas
Pirminis šių melagingų teiginių šaltinis – buvusio Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato Ihorio Moseičiuko „Telegram“ kanalas.
Nuo 2022 m. jis gyvena už Ukrainos ribų, o 2025 m. gegužę buvo įtrauktas į Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sankcijų sąrašą.
Vėliau jo įrašą perėmė ir plačiai išplatino Rusijos valstybinė bei prokremliška žiniasklaida, o taip pat anoniminiai kanalai, papildydami jį apokaliptiniais pasakojimais apie virš Kyjivo neva susidariusį „radioaktyvų debesį“.
Pažymėtina, kad net ir šiuose pranešimuose pripažįstama, jog oficialaus šio teiginio patvirtinimo nėra. Jo nepatvirtino nei Ukrainos valdžios institucijos, nei Jungtinių Valstijų ar Jungtinės Karalystės gynybos institucijos ar OSINT analitikai.
Be to, oficialiuose šaltiniuose „Vizar“ įvardijama kaip priešlėktuvinių raketų sistemų komponentų, orlaivių dalių ir bepiločių orlaivių gamybos bei remonto įmonė, o ne tankų šaudmenų sandėlis.
Kas nutiko?
Naktį iš liepos 5-osios į 6-ąją Rusija smogė Vyšnevei — Kyjivo srities miestui, esančiam prie sostinės. Buvo suduoti smūgiai įvairiems objektams, tarp jų – „Ukroboronprom" priklausančiam šaudmenų sandėliui, kilo antrinė detonacija, kuri sunaikino penkias gatves ir apgadino apie 300 gyvenamųjų pastatų.
Aukų skaičius palaipsniui augo: šiuo metu turimais duomenimis, jų skaičius siekia 19 asmenų.
Dėl grėsmės pakartotinei sprogmenų detonacijai iš miesto laikinai evakuota daugiau nei 600 žmonių, tarp jų 117 gyventojų, buvusių slėptuvėje sprogimo epicentre. Evakuacijos punktai buvo įrengti Vyšnevėje ir Kriukivščynoje.
Dėl objekto priklausomybės kilo atskira diskusija. ZSU Generalinio štabo atstovas Dmytro Lychovyi keliuose komentaruose patvirtino, kad objektas, kuriame įvyko sprogimai, nepriklauso ir nėra pavaldus ZSU valdymo sferai.
Jis pridūrė, kad tebegalioja vyriausiojo ZSU vado įsakymas, draudžiantis dislokuoti šaudmenų sandėlius ir panašius objektus šalia civilinės infrastruktūros ir gyvenamųjų vietovių.
Remiantis Ukrainos valdžios pateikta informacija, sprogimą Vyšnevėje sukėlė Rusijos smūgis amunicijos sandėliui, priklausiusiam vienai iš valstybinio koncerno „Ukroboronprom“ įmonių.
Apie tai viešai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nurodęs, kad šią informaciją jam pateikė specialiosios tarnybos ir teisėsauga.
Prezidentas taip pat paskelbė pradėjęs baudžiamąjį tyrimą ir pareiškė, kad atsakomybė teks „Ukroboronprom“ pareigūnams, nes sandėlis buvo įrengtas vienai koncerno įmonei priklausančiame objekte. Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Logistikos pajėgų vadovybė pabrėžė, kad šis sandėlis nepriklausė kariuomenės balansui.
Radiacinis fonas nepakitęs
Po sprogimo, Kyjivo srities karinė administracija, įvertinusi visą parą vykdytos radiacinės stebėsenos rezultatus, pranešė, kad gama spinduliuotės lygis regione atitinka natūralų foną, o po Rusijos atakos jokių padidėjusių radiacijos rodiklių neužfiksuota.
Tą patį patvirtino ir Kyjivo miesto valstybinė administracija, pabrėžusi, kad radiacinis fonas sostinės teritorijoje išlieka normalus.
Nepriklausomas aplinkos stebėsenos tinklas „SaveEcoBot“, realiuoju laiku skelbiantis radiacinio fono duomenis Kyjive ir Kyjivo srityje, taip pat nefiksavo jokių nukrypimų nuo įprastų rodiklių. Liepos 6 d. paskelbti duomenys nerodė jokių požymių, kad būtų įvykęs radioaktyviųjų medžiagų išmetimas.
Jei regione iš tiesų būtų detonavęs didelis kiekis nuskurdinto urano šaudmenų, tai būtų sukėlę išmatuojamą radiacinio fono padidėjimą, kuris neišvengiamai būtų atsispindėjęs jutiklių rodmenyse.
Vyšnevėje užfiksuoti sugriovimai atitinka intensyvios Rusijos kombinuotos raketų ir bepiločių orlaivių atakos padarinius, o ne socialiniuose tinkluose išplatintą versiją apie neva detonavusius nuskurdinto urano šaudmenis.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovo Mykolos Kalašnyko teigimu, buvo visiškai sunaikintos beveik penkios gatvės, apgadinta daugybė gyvenamųjų namų, žuvo žmonės, dešimtys buvo sužeisti, o daugiau kaip 600 gyventojų evakuota dėl pakartotinės detonacijos rizikos.
Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, per šią ataką Rusija panaudojo 68 raketas ir 351 bepilotį orlaivį.
Todėl sugriovimų mastą paaiškina intensyvus raketų ir dronų smūgis, o ne jokiais įrodymais neparemta versija apie neva sandėlyje detonavusius nuskurdinto urano šaudmenis.
Sena melagiena
Nuskurdintasis uranas yra šalutinis urano sodrinimo produktas, kurio radioaktyvumas yra maždaug 40 proc. mažesnis nei gamtinio urano. Jis negali sukelti „antrosios Pripetės“ ar Černobylio masto radioaktyviosios taršos, nes jame nėra branduolinio skilimo produktų, kurie lėmė Černobylio avarijos padarinius.
Apie tai, kad nuskurdinto urano šaudmenys gali pakenkti ukrainiečių sveikatai, dar 2023 metais ėmė skelbti prokremliška naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Tuomet buvo tvirtinama, neva tankų „Abrams“ ir „Leopard 2“ tiekimas kelia grėsmę civilių gyventojų sveikatai dėl šių tankų naudojamų nuskurdinto urano sviedinių.
Apie tai agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė Rusijos karo gydytojas Konstantinas Sivkovas. Tačiau jo žodžiai neatitinka tiesos.
Kaip 15min jau anksčiau išaiškino ginklų ir karybos ekspertas Giedrius Petkevičius, kai kuriuose tankuose, pavyzdžiui, amerikietiškuose „Abrams“, išties naudojami nuskurdinto urano šaudmenys, tačiau dėl to nėra reikšmingos įtakos aplinkos radiaciniam fonui.
„Amerikiečiai naudoja tiek pas save tankuose „Abrams“, tiek jų šarvuose nuskurdintą uraną. Jis duoda labai stiprią pramušamąją galią.
Tanko sviedinys nėra kamuolio arba kulkos formos, jis panašus į strėlę. Iš nuskurdinto urano pagaminta strėlė daug efektyviau įsiskverbia į priešo objektą nei kito metalo, pavyzdžiui, grūdinto plieno šaudmuo“, – teigė ekspertas.
Anot G.Petkevičiaus, atominėse jėgainėse nebetinkamas naudoti nuskurdintas uranas turi kelis privalumus. Visų pirma – kaina. Jėgainių valdytojai turėtų uraną utilizuoti arba saugoti, todėl iš jų gaminant šaudmenis, kurių išeiga karo ar pratybų metu yra didžiulė, galima gerokai sutaupyti.
„Teoriškai būtų galima gaminti šaudmenis iš titano ar volframo, tačiau toks sviedinys būtų aukso vertės“, – komentavo ekspertas.
Dėl nuskurdinto urano šaudmenų poveikio aplinkai kol kas nesutariama. G.Petkevičius prisimena, kad po operacijos „Audra dykumoje“ (angl. „Desert storm“), kur pirmą kartą buvo panaudoti dideli kiekiai nuskurdinto urano šaudmenų, žalieji aktyvistai piktinosi ir teigė, kad jie gali pakeisti gamtos radiacinį foną ar net pakenkti tankų įgulų narių sveikatai. Tačiau taip nenutiko.
„Radiacinis fonas padidėjo tik šiek tiek, labai nežymiai. Įtakos sveikatai tas negalėtų turėti. Taip griežtai pasakyti, kad aplinkai (urano šaudmenys – aut.) neturi visiškai jokios įtakos, aš negalėčiau, tačiau tai tikrai ne toks baisus baubas, kaip jį piešia“, – pabrėžė specialistas.
Pavojus sveikatai minimalus
Tyrimais nenustatyta, kad su nuskurdinto urano šaudmenimis susidūrusių žmonių sveikatai kiltų rimtas pavojus.
2000 m. žurnale „Science & Global Security“ buvo paskelbtas Steve'o Vetterio ir Franko von Hippelio straipsnis „Nusodrintojo urano amunicijos keliamas pavojus“, kuriame pažymima, kad dėl mažo šaudmenų radioaktyvumo radiologinis pavojus žmonėms taptų reikšmingu tik esant ilgalaikiam poveikiui, pavyzdžiui, jei skeveldrų fragmentai liktų kareivio organizme.
Mažai tikėtina, kad įvertintas sunkiųjų metalų cheminio poveikio ribines vertes pasieks asmenys, esantys pavėjui nuo amunicijos. Rizika kyla tik tiems žmonėms, kurie ilgą laiką buvo transporto priemonėse, paveiktose tokių šaudmenų.
Tais pačiais metais ir tame pačiame žurnale buvo išspausdintas Teodoro Liolioso straipsnis „Aljanso pajėgų operacijose naudojamos nusodrintojo urano amunicijos rizikos vertinimas“.
Publikacijos autoriai teigia, kad bet koks ilgalaikis bendro mirtingumo nuo vėžio padidėjimas dėl nuskurdintojo urano būtų toks mažas, kad jo nebūtų įmanoma kaip nors išskirti.
15min verdiktas: melas. Nėra jokių įrodymų, kad Rusijos smūgio metu Kyjivo srityje buvo sunaikintas nuskurdintojo urano šaudmenų sandėlis. Radiacinio fono matavimai nefiksavo jokių nukrypimų nuo normos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
