Sekite 15min Google
Ji rėmėsi UNESCO statuto 6 straipsnio 5 dalimi, kuri įpareigoja generalinį direktorių vengti veiksmų, galinčių pakenkti jo, kaip tarptautinio pareigūno, statusui.
Tačiau neaišku, kuo remdamasi M.Zacharova UNESCO generalinio direktoriaus vizitą Kyjive prilygino organizacijos statuto pažeidimui.
Jos minimoje VI straipsnio 5 dalyje skelbiama ne apie draudimą lankytis vienoje ar kitoje valstybėje, o apie UNESCO vadovybės ir darbuotojų prievolę išlikti nepriklausomais nuo nacionalinių vyriausybių:
„Generalinio direktoriaus ir darbuotojų pareigos yra išimtinai tarptautinio pobūdžio. Vykdydami savo pareigas jie neturi prašyti ar priimti nurodymų iš jokios vyriausybės ar kitos, Organizacijai nepriklausančios institucijos. Jie privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių pakenkti jų, kaip tarptautinių pareigūnų, statusui.
Kiekviena Organizacijos valstybė narė įsipareigoja gerbti tarptautinį generalinio direktoriaus ir darbuotojų pareigų pobūdį ir nesiekti daryti jiems įtakos vykdant savo pareigas“, – taip skamba Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Konstitucijos VI straipsnio 5 dalis.
Karo siaubiamose valstybėse lankytis nedraudžiama
Kitaip tariant, ši UNESCO Konstitucijos nuostata įtvirtina organizacijos generalinio direktoriaus ir darbuotojų nepriklausomumą nuo atskirų valstybių vyriausybių – jie negali priimti jų nurodymų ar pasiduoti politinei įtakai.
Tačiau joje nėra jokio draudimo lankytis karo apimtoje valstybėje ar susitikti su jos valdžios atstovais. Priešingai, kultūros paveldo apsauga konfliktų metu yra viena svarbiausių UNESCO funkcijų.
UNESCO Konstitucijos I straipsnio 2 dalies c punkte organizacijai numatyta pareiga rūpintis pasaulio knygų, meno kūrinių bei istorijos ir mokslo paminklų išsaugojimu ir apsauga.
Privalo fiksuoti padarytą žalą
Karo sąlygomis tam būtina vertinti objektų būklę, fiksuoti padarytą žalą ir derinti jų apsaugos priemones. UNESCO vadovai bei ekspertai ne kartą vyko į konfliktų zonas Irake, Sirijoje, Libijoje, Jemene ar Malyje, kur vertino sunaikinimą ir padėjo organizuoti techninę bei finansinę pagalbą.
Būtinybė UNESCO teikti tokią pagalbą, įskaitant ekspertų pasitelkimą kultūros vertybių būklei įvertinti, tiesiogiai numatyta 1954 metų Hagos konvencijos 23 straipsnyje.
Jame nustatyta, kad valstybės, Konvencijos šalys, gali kreiptis į UNESCO techninės pagalbos, o pati organizacija, neviršydama savo programos ir turimų išteklių, gali teikti ir savo pasiūlymus.
Kadangi generalinis direktorius yra vyriausiasis UNESCO administracinis pareigūnas ir atsako už organizacijos mandato įgyvendinimą, kaip numatyta UNESCO Konstitucijos VI straipsnyje, jis gali lankytis konflikto paveiktose valstybėse, gavęs priimančiosios šalies kvietimą ar sutikimą, kad vietoje įvertintų kultūros paveldui padarytą žalą ir galimos pagalbos poreikį.
M.Zacharova taip pat apkaltino UNESCO taikant „dvigubus standartus“ ir esą palaikant vieną karo pusę. Tačiau toks argumentas klaidina.
JT Chartijos 100 straipsnis ir UNESCO Konstitucijos VI straipsnis nustato, kad tarptautinių organizacijų pareigūnai turi būti nepriklausomi nuo atskirų valstybių valdžios – jie negali priimti vyriausybių nurodymų ar veikti jų interesais.
Tačiau nešališkumas nereiškia, kad UNESCO privalo vienodai vertinti agresorių ir užpultą valstybę ar ignoruoti JT priimtus sprendimus.
2022 metų kovo 2 dienos JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje ES-11/1 „Agresija prieš Ukrainą“ Rusijos veiksmai aiškiai įvardyti kaip agresija prieš Ukrainą. Todėl UNESCO, fiksuodama kultūros paveldui padarytą žalą ir teikdama pagalbą Ukrainai, nepažeidžia nešališkumo principo – ji vykdo savo mandatą ir remiasi JT nustatytu teisiniu vertinimu.
Dar daugiau manipuliacijų
M.Zacharova savo pareiškime taip pat pamėgino UNESCO vadovo vizitą susieti su platesniais propagandiniais naratyvais apie Ukrainą.
Ji tvirtino, esą šalies vaikų švietimas buvo virtęs „neonacistiniu muštru“, o apsilankymą Kyjivo Pečorų lauroje vadino surežisuotu spektakliu. Ji taip pat apkaltino Ukrainos valdžią darius žalą UNESCO pasaulio paveldo objektui ir teigė, kad organizacijos generalinis direktorius šias aplinkybes ignoravo.
Be to, M.Zacharova ginčijo Ukrainos pateiktą informaciją apie 2026 metų birželį apgadintą Uspenės soborą: remdamasi Rusijos Gynybos ministerijos versija, ji tvirtino, kad Lauros kompleksą esą kliudė JAV gamybos oro gynybos sistemos „Patriot“ raketa.
UNESCO pranešimus apie incidentą ji savo ruožtu vadino politiškai angažuotais ir teigė, kad tokie vertinimai neva peržengė organizacijos mandatą.
15min verdiktas: melas. M.Zacharovos teiginys, kad UNESCO generalinio direktoriaus vizitas Kyjive prieštaravo organizacijos statutui ir pažeidė nešališkumo principą, nepagrįstas.
Jos minima UNESCO Konstitucijos VI straipsnio 5 dalis draudžia generaliniam direktoriui ir darbuotojams priimti nacionalinių vyriausybių nurodymus ar veikti jų interesais, tačiau joje nėra draudimo lankytis karo paveiktose valstybėse.
Priešingai, kultūros paveldo apsauga, žalos vertinimas ir pagalbos koordinavimas yra tiesioginė UNESCO mandato dalis. Vizitas Ukrainoje, įskaitant apsilankymą karo apgadintoje Kyjivo Pečorų lauroje, šiam mandatui neprieštaravo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
