Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos dronus provokacijai prieš NATO narę ar net savo pačios teritoriją. Apie tai jis kalbėjo vizito JAV metu, praneša „Polsat News“.
Pasak R.Sikorskio, Varšuva atidžiai stebi Kremliaus veiksmus ir neatmeta scenarijaus, pagal kurį Rusija bandys sukurti pretekstą eskalacijai.
„Putinas netgi pasakė kažką panašaus maždaug prieš mėnesį. Jis pareiškė: jei mus užpuls NATO narė, mes atsakysime. Todėl įtariame, kad jis planuoja paruošti Ukrainos dronus ir panaudoti juos puolimui prieš NATO narę arba Rusiją, o tada atsakyti į tokį puolimą“, – teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.
„Mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“
R.Sikorskis teigė, kad panašūs metodai istorijoje jau ne kartą buvo naudojami autoritarinių režimų.
„Tokie režimai visada taip elgiasi. Primenu 1939 metų Glivicės provokaciją, kai „Abwehr“ (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų karinės žvalgybos ir kontržvalgybos – red. past.) agentai, persirengę lenkų kareiviais, užgrobė radijo stotį tuometinio Reicho teritorijoje. Mūsų žinia Vladimirui Putinui tokia: mes žinome, ką tu planuoji, nedaryk to“, – pabrėžė R.Sikorskis.
Tuo pačiu metu jis pažymėjo, kad, jo nuomone, Rusija kol kas neturi pakankamų galimybių tiesiogiai pulti Lenkiją, tačiau ji gali imtis įvairių provokacijų.
Anksčiau Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Jungtinės Valstijos, manoma, įspėjo Lenkijos valdžią apie galimą Rusijos ginkluotą provokaciją. Remiantis žiniasklaidos duomenimis, Maskva galėjo vertinti tokį scenarijų kaip būdą patikrinti NATO pasiryžimą vykdyti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo šalis ruošiasi „įvairiems“ scenarijams, atsižvelgiant į vis aktyvesnes diskusijas dėl galimos Rusijos provokacijos. Jis spėjo, kad artimiausi mėnesiai gali būti „kritiniai“.
Latvijos prezidentas: Rusija gali imtis provokacijų regione
15min primena, kad Lietuvoje viešintis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienį perspėjo, kad Rusija provokacijų regione gali griebtis tada, kai reikšmingai ims silpti mūšio lauke Ukrainoje.
„Informacija, kurią mes gauname iš Lietuvos, Latvijos, kitų NATO valstybių, informacija, kurią gauname iš skirtingų valstybių tarnybų, rodo skirtingus bandymus rengti sabotažą, hibridinius išpuolius, jais norima sumenkinti mūsų šalių saugumą ir jie yra labai tikėtini“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Latvijos prezidentas.
„Mes turime būti nepaprastai pasiruošę, kad, kai karas Ukrainoje pereis į tą etapą, kai Rusija nebepasieks daugiau jokių pergalių, nebesugebės judėti į priekį mūšio lauke, galbūt net ir nepasiekus visiškos Ukrainos pergalės, tačiau tokioje situacijoje Rusija gali netiesiogiai bandyti penkto straipsnio ir reagavimo mechanizmus Aljanso lygmeniu, Europos Sąjungos lygmeniu“, – pridūrė E.Rinkevičius.
Tai jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.
Anot Latvijos prezidento, saugumo tarnybos jau dabar sulaiko vis daugiau žmonių, kurie šnipinėja Rusijai, Baltarusijai ar bendradarbiauja su šiomis valstybėmis.
„Tai jie iš tiesų testuoja mūsų pasirengimą, mūsų budrumą. Turime būti pasirengę duoti atsaką ir reaguoti į naujas grėsmes“, – sakė E.Rinkevičius.
„Artimiausi keletas ar net 12 mėnesių bus iš tiesų esminiai Baltijos šalių saugumui, mes iš tiesų jau matome, kad hibridinės operacijos vyksta jau keletą metų“, – pridūrė jis.
Tuo metu G.Nausėda teigė, kad nors Rusija šiuo metu nepajėgi vykdyti plataus masto karinių operacijų prieš NATO valstybes, ji gali planuoti mažesnio masto, tačiau didelę žalą galinčias padaryti atakas prieš kritinę infrastruktūrą.
„Tokią informaciją, aš negaliu sakyti, kad mes gauname nuo vakar, mes tokio pobūdžio informacijos gauname jau praktiškai pastaruosius du, tris mėnesius. Štai kodėl prieš kelias savaites aš organizavau tarpžinybinį, Valstybės gynimo tarybos atstovavimo lygiu, susitikimą, kuriame labai rimtai kalbėjome apie tai, į kokius objektus tokios operacijos galėtų būti nukreiptos“, – sakė prezidentas.
G.Nausėda pabrėžė, jog Lietuva turėtų „neužsiliūliuoti vasariškomis nuotaikomis ir galvoti, kad karas vyksta kažkur toli nuo Lietuvos“.
„Karas vyksta netoli Lietuvos ir to apraiškas mes matome beveik kiekvieną dieną. Nesvarbu, ar tai pasireiškia Baltarusijos hibridinėmis atakomis, nelegalia migracija, visokių skraidančių objektų siuntimu į mūsų šalies teritoriją, bet tai pasireiškia taip pat ir tas planavimas vyksta praktiškai Maskvoje ir mes žinome, kad tas planavimas nė minutei nesustoja“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau BNS teigė G.Nausėda, informacija apie galimas Rusijos provokacijas paremta žvalgybos duomenimis, o tarp galimų scenarijų minimos atakos prieš kritinę infrastruktūrą regione, galinčios būti vykdomos ir konvencinėmis, ir kitokiomis priemonėmis.
Pastaruoju metu Lietuvoje buvo sustiprinta svarbiausių susisiekimo ir energetikos objektų apsauga.
