Mirties šešėlis vis dar kabo virš kaimų, šalia kurių 2014 m. liepos 17 d. sudužo iš raketinės sistemos „Buk“ numuštas 298 žmones skraidinęs keleivinis lėktuvas.
„Kai vėjas papučia iš vakarų, namų šalia tragedijos vietos gyventojai užuodžia tą tvaiką“, – rodydamas ranka į gyvenvietės pusę aiškino Grabovo meras Vladimiras Berežnojus. „Mes vis dar randame įvairių dalykų. Žmogaus kūnų dalių. Ne mėsos, nes ją ištampė paukščiai. Tai dantys, kaulai, pirštai“, – makabriškus vaizdus nupasakojo V.Berežnojus.
„Aš dirbau žemę gegužės mėnesį ir radau kelis daiktus. Olandišką pasą ir telefoną. Nugabenome telefoną tyrėjams ir jis vis dar veikė. Įsivaizduojate, visą žiemą pragulėjo, o veikė“, – aiškino Grabovo meras.
Aš dirbau žemę gegužės mėnesį ir radau kelis daiktus. Olandišką pasą ir telefoną. Nugabenome telefoną tyrėjams ir jis vis dar veikė. Įsivaizduojate, visą žiemą pragulėjo, o veikė, – aiškino Grabovo meras.
Makabrišką vietinių kalbą galima pateisinti. Lėktuvo numušimas – tik vienas iš daugybės kraupių jau daugiau nei metus besitęsiančio karo epizodų. Mirtis čia tapo įprasta gyvenimo palydove.
Malaizijos lėktuvo numušimo metinės sutapo su naujais poslinkiais tyrime. Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos tyrėjų pastangos pradeda duoti vaisių. Viešai prabilta apie būtinybę svarstyti kaltinimus Jungtinių Tautų tribunole.
Pateikti kaltinimai ir pirmajam įtariamajam – Čikagos teisme kaltinamuoju tapo buvęs separatistų vadeiva – Igoris Girkinas-Strelkovas. Jį kaltina aukų artimieji.
„Mes nesitikėjome nužengti taip toli“, – sakė Nyderlandų generalinio prokuroro atstovas Wimas de Bruinas. „Bus kaltinimai žmogžudyste ir galimais karo nusikaltimais“, – teigė jis.
Rusijos diplomatai suskubo pareikšti, kad naudosis veto teise, bandydami stabdyti bet kokius tribunolo veiksmus. Pasak Kremliaus, tyrimas dar nėra baigtas ir nėra pagrindo tokiems veiksmams.
„Turėtume atidėti sprendimus ir palaukti galutinių tyrimo rezultatų bei pamąstyti, kaip efektyviai vesti teisines procedūras“, – kalbėjo Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas.
Turėtume atidėti sprendimus ir palaukti galutinių tyrimo rezultatų bei pamąstyti, kaip efektyviai vesti teisines procedūras, – kalbėjo Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas.
Kol Rusija bando tempti laiką, tyrėjai jau praskleidžia paslapties šydą ir pateikia konkrečius duomenis, parodančius įvykio eigą. Tyrėjų teigimu, lėktuvo numušimo pėdsakai veda į už 20 kilometrų nuo tragedijos vietos esantį Červony Žovten kaimelį.
Būtent netoli jo yra išdegęs kviečių laukas, kuriame stovėjo separatistų naudota raketinė sistema „Buk“, iš kurios buvo paleista raketa „Buk SA-11“, pražudžiusi 298 žmones.
Praėjusių metų liepos 17-osios dienos popietę Valerija Kovalenko darbavosi bulvių lauke, netoli savo namų, Červony Žovten kaimelyje, kai išgirdo kraupų garsą, kuris priminė dūžtantį lėktuvą.
Pakėlusi akis ji pamatė raketą, lyg degtuką, lekiančią virš miško. „Ji skriejo štai ten, tiesia linija. Nemačiau, iš kur tiksliai, bet netoli kelio“, – aiškino V.Kovalenko.
Pasak moters, tuojau po raketos paleidimo ji pamatė didžiulį juodų dūmų debesį, kuris sklido iš už horizonto. „Tada man pradėjo skambinti draugės ir pasakoti, kad buvo numuštas lėktuvas“, – pasakojo moteris.
Jos pasakojimą patvirtino ir kitas kaimo gyventas Piotras Fedotovas, tyrėjams papasakojęs, kad matė, jog raketa išties skriejo iš išdeginto kviečių lauko į rytus nuo kaimo. „Yra ir kitų žmonių, kurie tai matė. Civiliai. Jūs jų dabar nerasite“, – aiškino jis, atsisakydamas nurodyti pavardes.
Dar kovo mėnesį P.Fedotovą citavo „Reuters“ naujienų agentūra, kuriai jis aiškino, kad lėktuvą numušė separatistai. Dabar kalbintas vyriškis nuomonę pakeitė ir aiškino, kad tai „Ukrainos fašistų“ darbas.
Dar kovo mėnesį P.Fedotovą citavo „Reuters“ naujienų agentūra, kuriai jis aiškino, kad lėktuvą numušė separatistai. Dabar kalbintas vyriškis nuomonę pakeitė ir aiškino, kad tai „Ukrainos fašistų“ darbas.
Kai tyrėjai pirmą kartą lankėsi tame lauke, visi liudininkai patvirtino, kad tai buvo separatistų valdomas regionas, tačiau iškart po įvykio jie apleido šį tašką. Daug liudininkų patvirtino ir tai, kad būtent separatistai iš Snižnės regiono ir atsigabeno „Buk“ sistemą.
„Mačiau tą raketų paleidimo sistemą savo akimis. Visas prakeiktas miestas matė“, – sakė vienas iš separatistų kovotojų, teigdamas, kad jis tuo metu buvo Snižnėje, už 5 kilometrų nuo Červony Žovteno.
„Ji buvo nuvežta iki Saur Mogilos. Buvo viena, be jokios palydos. Daugiau aš jums nieko nesakysiu. Nežinau, šovė jie ar ne“, – piktai atkirto kovotojas.
Du „Associated Press“ žurnalistai taip pat matė separatistų valdomą „Buk“ Snižnėje, likus trims valandoms iki lėktuvo numušimo. Liudininku teigimu, raketų paleidimo sistema tą patį rytą buvo atgabenta į Snižnę nuo Donecko pusės.
„Donecko liaudies respublikos“ veikėjai ginasi, kad liudininkai buvo suklaidinti, o jie neturėjo techninių galimybių numušti taip aukštai skrendančio lėktuvo. „Ukrainos lėktuvas, kurį numušėme, prieš tai skrido žymiai mažesniame aukštyje, o teigti, kad mes turėjome sistemas, kurios galėjo numušti tokį lėktuvą, yra klaidinga“, – aiškino „Donecko liaudies respublikos“ atstovas Eduardas Basurinas.
Separatistai bandė siūlyti alternatyvią versiją, pagal kurią Ukrainos karinės pajėgos Šachtarske, už 20 kilometrų nuo Červony Žovten, numušė lėktuvą, tačiau vietiniai žmonės patikino, kad Ukrainos pajėgų tą dieną jie ten nematė, o ekspertų teigimu, jei jie ten ir būtų buvę, tai nebūtų turėję tokios sistemos, galinčios numušti dideliame aukštyje skrendantį lėktuvą.
Nepaisant to, kad aišku, jog raketa buvo paleista iš separatistų kontroliuojamos teritorijos, lieka daug kitų klausimų – kas atgabeno „Buk“ sistemą, kas ją valdė, kas davė įsakymus?
Visi šie klausimai taip pat veda tyrėjus link Rusijos. „Novaja gazeta“ tyrimas rodo, kad praėjusių metų liepos 14 dieną į Luhanso regioną per Severny punktą buvo atgabenta būtent tokia sistema.
Gegužės mėnesį buvo paviešinta ataskaita, kurioje patvirtinama, kad Snižnėje veikė 53-ioji oro gynybos brigada, permesta iš Rusijos Kursko miesto. Jos kariai neapdairiai dalinosi nuotraukomis socialiniuose tinkluose ir kitaip įrodinėjo savo buvimą už Rusijos teritorijos ribų.
Tai visiškai paaiškina Rusijos ir jos ambasadoriaus JT V.Čurkino nerimą. Jei visi šie faktai bus sudėti į vieną krūvą ir pasirodys, kad iš Rusijos atgabentą rusišką raketinę sistemą „Buk“ valdė ir raketą paleido Rusijos kariai, liks tik vienas kaltas asmuo.
Tas asmuo – vyriausiasis Rusijos karinių pajėgų vadas Vladimiras Putinas.
