Sekite 15min Google
„Jis yra diktatorius šalyje, kuri yra prispausta po tikrai pikto diktatoriaus, sėdinčio Maskvoje, kulnu“, – sakė M. Pompeo apie Aliaksandrą Lukašenką portalo žurnalistui.
Kuo nustebino Lukašenka
„Žiūrėjau į jį su didele pagarba, kaip ir į kiekvieną šalies lyderį, su kuriuo teko susitikti. Vieni man patiko, kiti ne, su vienais sutikau, su kitais – ne. Tačiau kiekvienas jų pademonstravo tam tikrus gebėjimus vadovauti savo šaliai. Kartais tai vykdavo demokratiniu keliu, kartais autoritariniu, kartais tai būdavo monarchijos, o kartais Afrikos šalyse jų gentis tiesiog nugalėdavo konflikte. Tačiau kiekvienas jų užėmė savo postą taip, kad tapo aišku: jis turi savybių rinkinį, į kurį JAV turi žiūrėti su pagarba. Tai nereiškė, kad mes tuo žavėjomės ar pritarėme, bet Lukašenkos atveju pagarba tikrai buvo“, – pasakojo M. Pompeo apie A. Lukašenką.
„Jis aktyviai dalyvavo susitikime ir buvo giliai įsigilinęs į temas, kurias ketinome aptarti. Jų buvo apie pusę tuzino. Jis kiekvieną jų išmanė tokiu lygiu, kokio ne visada sulaukdavau iš kitų: man pasitaikydavo lyderių, kurie derybų objektą žinojo prasčiau – jie buvo labiau simboliniai šalies veidai. O Lukašenka buvo labai gerai informuotas savo komandos ir galėjo išdėstyti savo argumentus bei poziciją kiekvienu aptariamu klausimu“, – apie savo vizitą į Baltarusiją pasakojo buvęs JAV valstybės sekretorius.
„Privertėme Putiną susimąstyti“
Prisimindamas savo susitikimą su autoritariniu Baltarusijos vadovu, buvęs aukšto rango pareigūnas pabrėžė, kad JAV tuomet matė realią galimybę pasiūlyti Minskui energetinę alternatyvą. Tuo metu Baltarusija konfliktavo su Rusija dėl naftos kainų, todėl Vašingtonas įžvelgė progą susilpninti Kremliaus ekonominius svertus. M. Pompeo teigimu, JAV siūlė ne labdarą, o konkurencingas komercines sąlygas:
„Reikalas buvo tas, kad mes turime komercinius tiekėjus, galinčius aprūpinti Lukašenką energijos ištekliais, ir tai suteiktų jam alternatyvą ankstesniems šaltiniams“. Ši strategija buvo skirta ne tik Minsko paramai, bet ir spaudimui Rusijai.
Mes pasiūlėme variantą ir privertėme Putiną bent jau susimąstyti apie tai, kaip jis nustato kainas ir kaip organizuoja tiekimą. Tai mažino jo įtakos svertus Baltarusijai“, – aiškino M. Pompeo.
„Diktatoriais negalima pasitikėti visiškai“
Kalbėdamas apie patį derybų procesą, buvęs valstybės sekretorius išskyrė specifinį santykį su diktatoriais. Nors jis pripažino jautęs pagarbą A. Lukašenkai kaip lyderiui, sugebėjusiam užimti postą ir pademonstruoti tam tikrus valdymo gebėjimus, M. Pompeo negailėjo griežtų žodžių pasitikėjimo klausimu.
Jo nuomone, tokio tipo vadovai derybose vadovaujasi ne dokumentais, o pragmatišku interesu:
„Diktatoriais negalima pasitikėti visiškai. Atsakymas – nulis. Dokumentai, formuluotės, vingrūs laiškai, parašai ant popieriaus – visa tai tuščia. Svarbūs tik veiksmai.“
Po Putino kulnu
Nagrinėdamas Baltarusijos autonomijos lygį, M. Pompeo konstatavo, kad Minskas yra stipriai priklausomas nuo Rusijos valios, ypač saugumo srityje. Anksčiau manyta galimybė, kad Baltarusija galėtų tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų, išblėso Rusijai pradėjus plataus masto invaziją.
Pasak politiko, nors Baltarusijos gebėjimas priešintis Maskvos reikalavimams nėra nulinis, Rusija turi galingus įrankius sprendimų kontrolei:
„Rusai ten aiškiai turi bent jau kuratorių, galintį labai stipriai paveikti sprendimų priėmimą Baltarusijos viduje.“
Tai tiesiogiai koreliuoja su sudėtinga vidaus politine padėtimi ir bandymais siekti demokratinių pokyčių, kuriuos nuolat slopina Kremliaus parama režimui. M. Pompeo pabrėžė: „Nušalinti tokį žmogų kaip Lukašenka yra sudėtinga: jis yra diktatorius šalyje, kuri yra prispausta po tikrai pikto diktatoriaus, sėdinčio Maskvoje, kulnu.“
Kada baigsis karas Ukrainoje
Paklaustas, kada baigsis karas Ukrainoje, M. Pompeo sakė, kad „galų gale viskas priklauso nuo atgrasymo“.
„Tai pagrindai, kurių mokė dar prezidentas Ronaldas Reaganas. Atgrasymas priklauso nuo ryžto, kuris demonstruojamas ilgą laiką ir kuris priverčia priešininką mokėti kainą, kad jo galvoje užsifiksuotų pagrindinė mintis: kaštai didesni už naudą. Vladimiro Putino atveju mes to dar nepasiekėme. Jis vis dar mano, kad laimi tęsdamas savo teroro kampaniją. Ir manau, tai reiškia, kad ne tik JAV, bet ir šalys visame pasaulyje (ne tik Europa, bet ir Artimųjų Rytų, Azijos valstybės) turi suprasti, kad leisti Vladimirui Putinui nugalėti Europoje yra itin pavojinga Vakarams, Vakarų civilizacijai.
Ir štai mes čia, praėjus beveik penkeriems metams, keturiems su puse, kai Vladimiras Putinas praranda po 40 tūkstančių žmonių per mėnesį ir toliau bombarduoja ligonines, energijos tinklus, serverius Ukrainoje. Tai rodo, kad nė vienas iš mūsų nepadarė pakankamai dėl atgrasymo, nuo kurio mes visi taip priklausome“, – kalbėjo M. Pompeo.
Jis priminė, kad V. Putinas nesiėmė agresyvių veiksmų Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu, nes tikėjo, kad kaštai viršys naudą.
„Primenu žmonėms: Vladimiras Putinas neįsiveržė į Ukrainą, kai prezidentas buvo Trumpas. Jis atėmė penktadalį Ukrainos, kai valdžioje buvo Barackas Obama – pasiėmė Krymą. O tada Putinas sustojo ketveriems metams ir vėl ėmėsi savo, kai į valdžią JAV atėjo prezidentas Bidenas. Nemanau, kad tai sutapimas. Manau, tai buvo modelis (per pirmąją Trumpo kadenciją), kuris įtikino Putiną, kad kaštai viršija naudą. Mums reikia susigrąžinti šią situaciją“, – sakė buvęs JAV valstybės sekretorius portalui „Zerkalo“.
