Apie G.Daviso mirtį pirmadienį paskelbė Pasaulinės pasaulio piliečių vyriausybės vykdomoji institucija. Šeštadienį jam būtų suėję 92 metai.
Šis buvęs Brodvėjaus aktorius, kuris Antrojo pasaulinio karo metais skraidė bombonešiais B-17 virš Vokietijos, 1948-aisiais, būdamas 26-erių, atėjo į JAV ambasadą Paryžiuje, atsisakė Amerikos pilietybės ir pasiskelbė pasaulio piliečiu.
Šaltasis karas ėmė įsibėgėti, už kelių savaičių laukė oro tiltas į Berlyną, ir G.Davisas – kaip ir daug jaunimo po Antrojo pasaulinio karo – bijojo trečio pasaulinio konflikto, jau su branduoliniais ginklais.
Žengdamas žingsnį, kuris sulaukė daug dėmesio, jis 1948 metų rugsėjį sutrikdė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją Paryžiuje ir paragino naujai susiformavusią pasaulinę organizaciją virsti viena visos planetos vyriausybe.
Jo idėja susilaukė palaikymo iš tokių garsių žmonių kaip fizikas Albertas Einsteinas, rašytojas Albert'as Camus, humanistas Albertas Schweitzeris. Į jo surengtą mitingą Prancūzijos sostinėje atėjo daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.
1953 metais, nedideliame Maino mieste, G.Davisas paskelbė Pasaulinę pasaulio piliečių vyriausybę.
„Būdami žmogiškomis būtybėmis, mes visi esam pasaulio suverenai, socialine ir fizine populiaria išraiška – pasaulio piliečiai, ir jokia valstybė ar galia negali paneigti šio suverenumo ar atimti jo iš mūsų jokias būdais“, – pareiškė jis.
Neturėdamas jokių dokumentų, išduotų įprastų vyriausybių, G.Davisas keliaudavo su „pasaulio vyriausybės“ išduotu Pasaulio pasu ir reklamavo Vieningo pasaulio judėjimą. Kartais jis būdavo areštuojamas.
Ir dabar ši nevyriausybinė organizacija leidžia 30 lapų Pasaulio pasus, kuriuose įspaustos daugiau kaip 150 valstybių vizos.
Vienas toks pasas yra įteiktas „Wikileaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, kitas – Edwardui Snowdenui, iš kurio atimtas JAV pasas, bet pilietybė – ne.
