Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 12d. 21:03

Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita: 2019-ieji ES – lemtingi metai

Europos Sąjungos vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Europos Sąjungos vėliava

Prieš kasmetinę Miuncheno saugumo konferenciją paviešintoje ataskaitoje teigiama, kad Europa turi greičiau stiprinti gynybos mechanizmus, jog užtikrintų 500 mln. bloko gyventojų saugumą keičiantis pasaulio tvarkai ir vykstant supergalių varžyboms. Ataskaitos autoriai taip pat tikina, kad dėl gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų 2019-ieji yra „Bendrijai lemtingi metai“.

„Prasideda nauja galios varžybų tarp JAV, Kinijos ir Rusijos era, lydima lyderystės vakuumo tame, kas yra žinoma kaip liberali tarptautinė tvarka“, – įžanginiame pranešime rašo Miuncheno saugumo konferencijos (MSK) vadovas, diplomatas ir buvęs Vokietijos ambasadorius JAV Wolfgangas Ischingeris.

Pirmadienį paviešintas dokumentas – įžanga į vasario 15–17 dienomis Miuncheno mieste Bavarijoje vyksiančią saugumo konferenciją. Joje ketina dalyvauti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Irano užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas ir kitų šalių lyderiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Wolfgangas Ischingeris
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Wolfgangas Ischingeris

Pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu W.Ischingeris tikino, kad, nepaisant daugybės „klaustukų“ transatlantiniuose santykiuose, „itin geras signalas“ yra tas, jog šiemet konferencijoje dalyvaus dvigubai ar trigubai daugiau JAV Kongreso narių nei anksčiau.

W.Ischingeris ypač džiaugėsi, kad konferencijoje dalyvaus Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi ir buvęs kandidatas į prezidento postą Mittas Romney.

„Scanpix“ nuotr./Nancy Pelosi
„Scanpix“ nuotr./Nancy Pelosi

Konferencijos pirmininkas spėjo, kad Vokietijos atsisakymas padidinti gynybos išlaidas iki NATO reikalaujamų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), renginio metu sustiprins trintį su JAV delegacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Vokietiją, kad šalis neskiria pakankamai lėšų gynybai ir galimo pavojaus atveju pernelyg priklausytų nuo Vašingtono bei NATO.

Pasak W.Ischingerio, neseniai ES įsteigti bendrų gynybos projektų koordinavo ir finansavimo mechanizmai „yra geras startas“, tačiau tų mechanizmų pažanga yra pernelyg lėta.

„Europos pareigūnai turėtų labiau stengtis, kad gynyba ir saugumas taptų svarbesnė bloko integracijos darbotvarkės dalis“, – W.Ischingeris sakė žurnalistams.

„Europa negali tikėtis būti apsupta pacifistų, kurie vieni kitiems rašo gražius laiškus“, – pridūrė jis.

Kritika Donaldui Trumpui

MSK ataskaitoje D.Trumpas kaltinamas „erzinančio entuziazmo pasaulio autokratams demonstravimu“. Pasak dokumento sudarytojų, tai rodo, jog ši JAV administracija gyvena „post žmogaus teisių pasaulyje“, esą Baltieji rūmai pakenkė pastangoms kurti „naują liberalią tvarką“.

„Ilgalaikiams transatlantiniams sąjungininkams vis dar sunku suvokti, kai Trumpas šlovina neliberalius lyderius nuo Brazilijos iki Filipinų“, – rašoma ataskaitoje.

„Scanpix“/AP nuotr./Rodrigo Duterte ir Donaldas Trumpas
„Scanpix“/AP nuotr./Rodrigo Duterte ir Donaldas Trumpas

„JAV strateginiuose dokumentuose Kinija ir Rusija nurodomos kaip du didžiausi iššūkiai“, – rašoma ataskaitoje. Vis dėlto varžybos tarp pasaulio galių vyksta įvairiais būdais.

Pasak ataskaitos, konflikto tarp Vašingtono ir Pekino centre – daugiausia ekonomikos ir prekybos klausimai, o Rusija ir Kinija laiko save autokratijų aljansu prieš Vakarus, net jei viena kitai išlieka geopolitinės varžovės.

Klimatas, branduoliniai ginklai

Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitoje rašoma, kad JAV ir Rusijos viena kitai metami kaltinimai dėl ginklavimosi artimiausiu metu nenuslops. Vašingtonui pasitraukus iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), kitoms ginklų kontrolės priemonėms gresia pavojus.

„Atrodo neįtikima, kad jie gali pratęsti „New START“ sutartį dėl strateginės branduolinės ginkluotės po 2021-ųjų, kai ji baigsis“, – rašoma ataskaitoje.

TAIP PAT SKAITYKITE: JAV pasitraukė iš INF: ar bus atnaujinta sutartis dėl branduolinių galvučių arsenalo?

Kai kurie ekspertai mano, kad JAV pasitraukus iš INF, Rytų Europos šalys gali atsidurti didesniame pavojuje, kuris padidintų įtampą NATO viduje. Vis dėlto MSK atskaitos autoriai tikina, kad priešiškoms jėgoms nepavyko stipriai pakenkti Vakarų vienybei.

MSK ataskaita: „Nors Kinija ir Rusija įvairiausiomis priemonėmis bandė daryti įtaką kitoms šalims ar pakenkti Vakarų vienybei, jos pačios nesugebėjo sukurti didelių, paramą teikiančių koalicijų. Nepanašu, kad sugebės tai padaryti ateityje.“

„Nors Kinija ir Rusija įvairiausiomis priemonėmis bandė daryti įtaką kitoms šalims ar pakenkti Vakarų vienybei, jos pačios nesugebėjo sukurti didelių, paramą teikiančių koalicijų. Nepanašu, kad sugebės tai padaryti ateityje“, – rašoma ataskaitoje.

Ataskaitoje rašoma, kad egzistencinės klimato kaitos keliamos grėsmės suvokimas prasiskverbė į aukštus valdžios sluoksnius.

W.Ischingeris minėjo, kad šiemet vienas iš pagrindinių konferencijos blokų pirmą kartą bus skirtas saugumo grėsmėms, kurias kelia neišvengiama klimato kaita.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgijoje tūkstančiai paauglių dalyvavo ketvirtoje demonstracijoje prieš klimato kaitą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Belgijoje tūkstančiai paauglių dalyvavo ketvirtoje demonstracijoje prieš klimato kaitą

Pasak konferencijos pirmininko, bus aptarta, ar klimato pokyčiai gali sukelti priverstinę migraciją bei konfliktus, kaip šią problemą spręsti ir kokias taisykles nustatyti.

Nepasiruošusi Europos Sąjunga

MSK ataskaitoje rašoma, kad ES nėra pasiruošusi „naujai galios varžybų erai“. Be to, esą nėra „plano B“, kaip Europa galėtų įgyti daugiau nepriklausomybės globalaus saugumo politikoje.

Pirmadienį W.Ischingeris žurnalistams sakė, kad „kad 2019-ieji Europos Sąjungai bus lemtingi metai“ ne tik dėl gegužę vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą, bet ir dėl naujo Europos centrinio banko prezidento paskyrimo spalį.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Parlamentas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Europos Parlamentas

Todėl, pasak MSK rengėjų, svarbu, kad Bendrija „šiemet ne europiečiams (konferencijos) dalyviams įrodytų, jog yra pasiruošusi ginti savo interesus“.

Anot MSK ataskaitos rengėjų, pasaulis grimzta į „naują tarpuvaldžio periodą“, kuriame liberalių vertybių gynėjai bando naviguoti per neužtikrintumo ir nestabilumo laikus.

Esą kai kurie kandidatai į „liberalių vertybių gynėjų“ vaidmenį net ir turėdami noro nesugebėtų to padaryti.

„Brexit“ sukeltas neužtikrintumas

Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitos rengėjai rašo, kad nors Jungtinė Karalystė po Antrojo pasaulinio karo buvo viena pagrindinių liberalios tvarkos kūrėjų, ir, būdama nuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė, turi nemažai geopolitinės įtakos, nenuspėjami „Brexit“ padariniai nukreipė šalį kita kryptimi.

Ataskaitoje rašoma, kad tapo aišku, jog „Brexit“ abiejose Lamanšo pusėse paliks žaizdų, kurios negis metų metus. Tiesa, Londonas, Paryžius ir Berlynas tikina vis dar glaudžiai bendradarbiaujantys.

Pristatant ataskaitą istorikas Timothy Gartonas-Ashas įspėjo, kad „Brexit“ atspindinti nykstančią pasaulio galimybę rasti greitus globalinius sprendimus problemoms, kai pasaulį yra apėmę daugiau globalių krizių nei bet kada anksčiau.

Intervencija ar izoliacija?

Naujausios Vokietijos Friedricho Eberto fondo apklausos duomenimis, 42 proc. prancūzų ir 59 proc. vokiečių mano, kad jų šalis turėti išlikti neutrali tarptautiniais klausimais.

Be to, 65 proc. vokiečių ir 50 proc. prancūzų nepalaiko karinių intervencijų. „Deutsche Welle“ rašo, kad tai atspindi politinius Berlyno ir Paryžiaus skirtumus.

MSK ataskaita: „Dabartinė transatlantinės partnerystės krizė yra didesnis iššūkis Vokietijai nei Prancūzijai, kuri visada buvo labiau nepriklausoma.“

„Dabartinė transatlantinės partnerystės krizė yra didesnis iššūkis Vokietijai nei Prancūzijai, kuri visada buvo labiau nepriklausoma“, – rašoma MSK ataskaitoje.

Vis dėlto, lieka neaišku, kaip sumažinti šiuos skirtumus. Nepanašu, kad Miunchene bus pasiektas progresas, kadangi prieš kelias dienas dėl vidaus problemų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė savo dalyvavimą konferencijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min