Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 13d. 21:00

Mokslininkai: egzistuoja ryšys tarp didžiulio masto gaisrų Australijoje ir klimato kaitos

Krūmynų gaisrai Australijoje
„Scanpix“ nuotr. / Krūmynų gaisrai Australijoje

„Australijoje krūmynai dega kasmet, o eukaliptams apskritai yra būtina degti“, – sako abejojantys klimato kaita ir jos įtaka gaisrams Australijoje. Tačiau Lietuvos mokslininkai paaiškina: neįprastai didelis gaisrų mastas yra susijęs su užsitęsusiu sausros laikotarpiu ir rekordiškai aukšta temperatūra, kurią nulėmė klimato kaita.

Skačiuojama, kad Australijoje išdegė arba dega beveik 11 mln. hektarų teritorija. Palyginimui – Lietuvos plotas siekia 6,53 mln. ha.

Liepsnos prarijo daugiau nei 2 000 namų, žuvo 23 žmonės. Mokslininkai nesutaria, kiek gyvūnų žuvo liepsnose, tačiau šis skaičius gali siekti ir milijardą.

15min kalbinti Lietuvos mokslininkai tikina, kad nors Australijoje krūmynai dega kasmet, šiemet gaisrų mastas yra „neįprastai didelis“. Esą palankią terpę gaisrams plisti sudarė klimato kaitos nulemta rekordiškai aukšta temperatūra ir sausra.

Klimato kaita atneša ekstremumus

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas tikino, kad keičiantis klimatui atsiranda ekstremalūs reiškiniai, sukeliantys įvairias gamtines nelaimes.

Pasak D.Valiuko, kylant globaliai oro temperatūrai, Australija – ne išimtis. 2019-ieji šioje šalyje, kaip ir Lietuvoje, buvo šilčiausi per meteorologinių stebėjimų istoriją.

15min primena, kad gruodžio 19-oji Australijoje tapo karščiausia diena per meteorologinių stebėjimų istoriją: vidutinė temperatūra siekė 41,9°C.

„Klimato kaitos dalinai nulemti ekstremalumai – karštis ir sausra – lėmė tai, kad susidarė labai palanki terpė gaisrams išplisti“, – 15min sakė jis.

D.Valiukas patikino, kad Australijoje krūmynai dega kasmet, tačiau nuo rugsėjo siaučiančių gaisrų išplitimo mastas yra „neįprastai didelis“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Donatas Valiukas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Donatas Valiukas

Mokslininko teigimu, nebūtinai aukšta temperatūra ir sausra Australijoje bus fiksuojama kasmet. Tačiau keičiantis klimatui tokia tikimybė auga.

D.Valiukas tikino, kad Lietuvoje tokie kataklizmai nėra numatomi.

„Kylant temperatūrai vis dažniau turėsime sausų ir drėgnų periodų kaitaliojimąsi, staigesnius temperatūros šuolius. Ir dabar upių lygis nėra pakankamai atsistatęs – 2017-ųjų ruduo buvo itin lietingas, buvo neįprastai daug kritulių. Kylant temperatūrai tokie kontrastai ryškės, dažnės ekstremalūs reiškiniai, kurie atneša nuostolius“, – 15min tikino D.Valiukas.

myfirewatch.landgate.wa.gov.au nuotr./Gaisrų Australijoje žemėlapis
myfirewatch.landgate.wa.gov.au nuotr./Gaisrų Australijoje žemėlapis

Interaktyvų gaisrų žemėlapį rasite čia.

Klimatologijos skyriaus vedėjo teigimu, į klimato kaitą reikėtų žvelgti globaliai, net jei Lietuvoje nevyksta gamtinės katastrofos.

„Kiekvienam sąmoningam piliečiui turėtų rūpėti nebūtinai tai, kas vyksta jo šalyje, bet ir kažkur greta ar net kitame pusrutulyje. Tai vyksta su Žemės gyventojais“, – sakė D.Valiukas.

„Nematyto masto gaisrai“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto doc. Jūratė Žaltauskaitė 15min teigė, kad Australijos gaisrus galima sieti su klimato kaita.

„Yra paveiktas drėgmės ir temperatūrinis režimas, sezoniniai temperatūrų pokyčiai nukrypsta nuo daugiamečio vidurkio. Mes matome pasekmes, kurios priveda prie, šiuo atveju, nematyto masto gaisrų“, – sakė mokslininkė.

Pasak J.Žaltauskaitės, eukaliptai dega kasmet, degimas būtinas, kad vyktų normalus kai kurių jų rūšių dauginimasis.

„Tačiau šiuo atveju matome, kad gaisrai išplito ir į tas teritorijas, kuriose nėra eukaliptų giraičių – (jie) plinta ir į gyvenamąsias, žemės ūkio naudmenų teritorijas. Gaisrai paveikė visai kitas teritorijas nei įprastai“, – tikino mokslininkė.

J.Žaltauskaitės teigimu, gaisrus Australijoje galima laikyti įspėjimu ir likusiam pasauliui. Esą Lietuvoje klimato kaita gali pasireikšti sausromis, padidėjusiu gaisringumu: gali kilti didelių miškų masyvų ar sunkiai užgesinamų durpynų gaisrai.

„Todėl aktualumas ir mums yra didžiulis“, – 15min tikino ji.

Mokslininkė atkreipė dėmesį, kad pernai Lietuvos miškai ilgą laiką buvo aukščiausio laipsnio gaisringumo kategorijoje.

Kiek gyvūnų žuvo?

Kol kas nėra aiškių duomenų, kokia žalą krūmynų gaisrai padarė Australijos gyvūnijai ir augalijai.

Profesorius Christopheris Dickamanas iš Sidnėjaus universiteto sausį paskaičiavo, kad Naujojo Pietų Velso valstijoje žuvo 800 mln. gyvūnų, o per visą šalį – daugiau nei milijardas.

Tačiau su tokiais vertinimais sutinka ne visi.

Ekologas Colinas Beale'as iš Jorko universiteto BBC sakė, kad suveikia gyvūnų išgyvenimo instinktai.

„Afrikos teritorijose, kuriose dirbu, esu gana tikras, kad nedaug paukščių miršta tiesiogiai nuo gaisrų. Jie neabejotinai turi galimybę nuskristi nuo gaisrų, taip gali būti ir Australijoje“, – C.Beale'as sakė britų transliuotojui.

Profesorius Corey Bradshaw iš Flinderso universiteto Adelaidėje laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad pavojinga dalytis dideliais skaičiais, kurie nėra paremti įrodymais.

„Nesakome, kad šis skaičius yra neteisingas – jis yra neapskaičiuojamas“, – teigė C.Bradshaw.

Šią savaitę Australijoje numatomas gausus lietus. Vis dėlto, Naujojo Pietų Velso ugniagesių tarnybos atstovas spaudai Anthony Bradstreetas „The Guardian“ sakė, kad greičiausiai kritulių nepakaks, jog būtų užgesinti gaisrai.

Komentarai: 25

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

19:28
00:40
22:17

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min