Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokslininkai Jungtinėje Karalystėje ragina laikytis ramiai: logika visai kitokia nei Lietuvoje

Tuo metu, kai Lietuva ir daugelis kitų Europos valstybių imasi neregėtų priemonių koronaviruso krizės akivaizdoje, Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ragina nereaguoti į protrūkį taip dramatiškai. Kodėl? „Reuters“ pateikia vyriausybei Londone dirbančių mokslininkų argumentus.
Borisas Johnsonas
Borisas Johnsonas / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Kokia situacija šalyje?

Iš esmės galima sakyti, kad pagal pandemijos pažengimo laipsnį Jungtinė Karalystė maždaug keturiomis savaitėmis atsilieka nuo Italijos ir kitų Europos valstybių.

Mokslininkų manymu, iš viso naujuoju koronavirusu Jungtinėje Karalystėje yra užsikrėtę nuo 5 iki 10 tūkst. žmonių. Ketvirtadienio rytą čia buvo patikrinta beveik 30 tūkst. žmonių, patvirtintų užsikrėtimo atvejų – 609, aukų – 10.

Ragina neskubėti

„Norime apsaugoti žmones laikotarpiu, kai lengviausiai plinta infekcija“, – pabrėžia britų vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais Patrickas Vallance'as.

Jo teigimu, Londonas nori „pavėlinti, o tada palengvinti piką“. Siekiama, kad Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) neuždustų nuo darbų pertekliaus, o dalį pacientų slaugos perkelti į vasaros mėnesius, kai krūvis paprastai būna mažesnis.

Mokslininkai ir visuomenės sveikatos specialistai tvirtina, kad į krizę stengiama žvelgti kaip į procesą, paskirstytą stadijomis. Esą drastiškesnio visuomenės gyvenimo reguliavimo bus imtasi tada, kai infekcijų skaičius smarkiai išaugs – to tikėtina sulaukti po kelių savaičių.

„Scanpix“/AP nuotr./Patrickas Vallance'as
„Scanpix“/AP nuotr./Patrickas Vallance'as

Britų ekspertai sutinka, kad tarptautinė mokslininkų bendruomenė viruso grėsmę vertina labai panašiai, bet ragina suvokti, jog skirtingos šalys imsis skirtingų infekcijos plitimo sustabdymo priemonių.

Labai svarbu laikas

Anot mokslininkų, nėra jokios prasmės izoliuoti populiaciją tokiu metu, kai infekcijų labai mažai. Žmonėms greitai nusibosta būti namuose, o ilgesnis saviizoliacijos periodas gali reikšti gilų vienatvės jausmą. Kitaip tariant, stengiamasi atsižvelgti ir į emocinę visuomenės sveikatą.

Londone aiškinama, kad nelogiška uždaryti mokyklas, nes toks žingsnis būtų efektyvus tik tokiu atveju, jei jos duris užvertų 13–16 savaičių laikotarpiui.

Esą jei taip būtų pasielgta, vaikai būtų siaubingai nepatenkinti, o tėvai, įskaitant tuos, kurie dirba sveikatos apsaugos sektoriuje, negalėtų eiti į darbą.

„Scanpix“ nuotr./Radikalių priemonių Jungtinė Karalystė kol kas nesiima
„Scanpix“ nuotr./Radikalių priemonių Jungtinė Karalystė kol kas nesiima

Trumpiau tariant, izoliuotis reikės – bet dar ne dabar. Anglijos vyriausiasis medikas Chrisas Whitty pažymėjo: „Apie izoliavimąsi mums reikia skelbti tik nelikus kitos išeities – kad žmonės toliau su energija ir entuziazmu veiktų tai, ką jie veikia.“

Nelogiška uždaryti mokyklas, nes toks žingsnis būtų efektyvus tik tokiu atveju, jei jos duris užvertų 13–16 savaičių laikotarpiui.

Vyriausybei patarinėjantiems mokslininkams taip pat atrodo nelogiški pasiūlymai izoliuoti visus ar bent kiek įmanoma daugiau šalies senolių.

„Prašymą senoliams likti namuose reikia priderinti prie periodo, kai epidemija pasiekia piką. Tai viena priežasčių, kodėl mes netaikome šios drakoniškos priemonės“, – aiškino premjeras B.Johnsonas.

Sugrįžimo galimybė

Jei gyventojai būtų izoliuoti, viruso plitimas pristotų, bet tik laikinai. Kartu su gyvenimu į įprastas vėžes grįžtų ir virusas, o krizė pasikartotų.

„Jei viską uždarytume galbūt keturių mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, virusas būtų užgniaužtas. Tačiau visi duomenys apie ankstesnes epidemijas liudija, kad taip pasielgus ir tuomet virusą išleidus į laisvę, problema pasikartoja“, – pabrėžė P.Vallance'as.

Imunitetas visai bandai

Bendra išvada būtų tokia: britų mokslininkai netiki, kad virusą galima nugalėti būtent šioje stadijoje. Jie mano, kad virusas neišvengiamai sugrįš.

„Manome, kad šis virusas toks, kuris sugrįš kiekvienais metais ir taps sezoniniu, o tada bendruomenės taps jam atsparios. Bus svarbu suvaldyti situaciją ilguoju laikotarpiu“, – tvirtina P.Vallance'as.

Patarėjas teigė, kad apie 60 proc. JK populiacijos – apie 40 mln. žmonių – turi užsikrėsti koronavirusu, kad visuomenė įgytų imunitetą.

„Bendruomenė įgis imunitetą ir tai taps svarbi kontrolės ilgalaikėje perspektyvoje dalis. Apie 60 proc. yra skaičius, reikalingas įgyti bandos imunitetą“, – sakė jis.

„Bandos imunitetas“ – kai pakankamas žmonių skaičius yra pasiskiepijęs nuo ligos. Taip liga sunkiau plinta tarp tų, kurie nebuvo ar negali būti paskiepyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius