Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Mokslo kodas: prieš šylantį klimatą – ūkininkų produkcija

Ūkininkai gali tapti pasaulio klimato gelbėtojais.
„15min“ nuotr. / Ūkininkai gali tapti pasaulio klimato gelbėtojais.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Mes visi žinom, kad klimatas šyla, žinom ir tai, kad ekologija dabar svarbi kaip niekad. Tačiau mokslininkai perspėja, kad netrukus Europai gresia dideli pokyčiai. O kovoti su jais siūlo... auginant daržoves.

Europa perkaitusi

Madrido „Complutense“ universiteto (Ispanija) mokslininkai nustatė, jog Europa vis labiau šyla. 262 Europos observatorijose 34 Europos šalyse nuolat stebėję temperatūrų svyravimus, jie nustatė, jog itin šaltų dienų Europoje vis mažiau, o itin karštų – daugiau. „Vidutinė temperatūra Europoje pakilo beveik puse laipsnio Celsijaus. Taip yra dėl to, kad mažėja šaltų laikotarpių ir daugėja karštų – prisiminkime kad ir 2003-ųjų vasaros karščio bangą: tą vasarą Šveicarijoje temperatūros rekordas buvo 41,50 ºC, Portugalijoje – 47,30 ºC. Tikėtina, kad tokių karščio bangų Europoje daugės“, – sakė tyrimui vadovavęs universiteto profesorius Emiliano Hernandezas. Ekspertai perspėja, kad staigios karščio bangos itin neigiamai veikia žmogaus organizmą – dėl jų kyla stresas, padidėja ligų tikimybė ir net mirštama. Dėl 2003-ųjų vasaros karščio bangos visoje Europoje mirė 30 tūkst. žmonių. O aš dar tryniau rankas, kad Lietuvoje žiemos pagaliau bus šiltesnės... Ką gi, gal tos pusnys ir pūgos vis dėlto nėra taip blogai.

Ginsimės morkytėmis ir krapais

Mokslininkai žavi tuo, kad atradę problemą, kaipmat atranda ir daugybę būdų, kaip ją spręsti. Kai kurie jų gali atrodyti, švelniai tariant, savotiški, bet vis dėlto tai geriau negu nieko. Taigi: mokslininkų skaičiavimais, ūkininkai galėtų pažaboti klimato atšilimą, augindami maistines kultūras, kurios atspindi saulės energiją atgal į kosmosą. Anglijos Bristolio universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad maistinių kultūrų apkeitimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje pasaulį atvėsintų maždaug 0,1 laipsnio Celsijaus. Lyginant su kitais inžineriniais sprendimais klimatui atvėsinti, ūkinės veiklos pokyčiai tikriausiai neturėtų trūkumų ir būtų gana lengvai įgyvendinami.„Daug kalbama apie tai, ar turėtume statyti skėčius kosmose, o gal geriau būtų į atmosferą purkšti specialių aerozolių, – sako universiteto mokslininkas Andy Ridgewellas. – Tačiau šioms technologijoms reikėtų trilijonų dolerių investicijų, ir vargu ar pavyktų surinkti tiek pinigų.“ Specialisto teigimu, ūkinės veiklos infrastruktūra jau seniai įdiegta ir naudojama visame pasaulyje, todėl būtų gana paprasta ja pasinaudoti sprendžiant klimato problemas. Kai kurios maistinių kultūrų atmainos natūraliai geriau atspindi saulės spindulius nei kitos. Kurios rūšys geriausiai tinka naujam sumanymui, mokslininkai aiškinasi pasitelkę palydovus, kurie stebi, kaip nuo planetos paviršiaus atspindima šiluma. Kompiuteriniai modeliai rodo, kad metodas duotų naudos tik Europai, Šiaurės Amerikai ir vakarinei Rusijos daliai: čia temperatūra vasaromis galėtų nukristi vienu laipsniu Celsijaus. Turint omenyje tai, kad Europai prognozuojama vis daugiau karščio bangų, technologija galėtų susidomėti ir politikai. Tik štai nelabai įsivaizduoju, kaip reikėtų ūkininkus įtikinti auginti būtent tuos augalus, kurie naudingi atmosferai, bet nelabai paklausūs turguje. O ypač prisiminus lietuvių meilę runkeliams... Hm.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min