Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 29d. 16:55

Namuose tūnančioje Vokietijoje – solidarumo banga, kasininkėms žadamos premijos

Dalia Henke
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Dalia Henke

Vokietijos Hamburgo mieste gyvenanti Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke 15min teigė, kad ši šalis su koronaviruso krize kol kas tvarkosi sėkmingai – nors užsikrėtimų daug, mirčių mažai. Be to, D.Henke pabrėžė, jog turbūt dar nebuvo taip, kad vokiečiai taip gerai vertintų vyriausybės veiksmus. Savo ruožtu vyriausybė atidžiai klausosi epidemiologų ir virusologų.

Pandemijos padarinių kontekste Vokietija atrodo kaip savotiška anomalija. Čia penktadienį buvo patvirtinti 47373 užsikrėtimai, o iki šiol mirė 285 užsikrėtę asmenys.

Tai reiškia, kad mirtingumo rodiklis Vokietijoje tesiekia 0,6 proc., nors oficialiai patvirtintų infekcijų daugiau yra tik JAV, Kinijoje, Ispanijoje ir Italijoje, o pastarojoje šalyje mirė net 9,5 proc. žmonių, kuriems buvo nustatytas užsikrėtimas virusu.

Suskubo reaguoti

Priežasčių, kodėl taip yra, įmanoma ne viena. Galbūt naujasis koronavirusas dar tik smogs seniausiai ir pažeidžiamiausiai Vokietijos visuomenės grupei?

O galbūt mirštama rečiau, nes dėl masinio tikrinimo (iki 500 tūkst. testų per savaitę, – red.) infekciją pavyksta aptikti anksti ir laiku suteikti žmonėms pagalbą? Daugiau nei 80 proc. užsikrėtimų Vokietijoje nustatyta jaunesniems nei 60 metų asmenims.

„Tikrinimų tikrai daug. Bet svarbu ir tai, kad yra daug vietų ligoninėse, o žmonės apskritai labai klausosi visų rekomendacijų – laikosi atstumo, plauna rankas, dirba iš namų“, – 15min teigė D.Henke.

Jos manymu, specialistai tiek daug testų atlieka – ir gali atlikti – visų pirma todėl, kad Vokietijoje yra labai daug laboratorijų, kurios visos užsiima diagnostika.

Vokietijos vyriausybė ligoninėms siūlo didžiules subsidijas, kad būtų padidintas ir taip įspūdingas vietų intensyvios priežiūros skyriuose skaičius – nuo 28 tūkstančių.

„Juk, tarkime, yra žmogus, kuris neturi simptomų, bet nešioja koronavirusą, ir tai nustatoma. Tas asmuo iškart izoliuosis ir apsaugo kitus. Tikrinimų, beje, tik daugės, bus ir mobilūs patikros punktai, į kuriuos bus galima atvažiuoti automobiliu“, – pasakojo lietuvė.

Be to, Vokietijos vyriausybė ligoninėms siūlo didžiules subsidijas, kad būtų padidintas ir taip įspūdingas vietų intensyvios priežiūros skyriuose skaičius – nuo 28 tūkstančių.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Dalia Henke
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Dalia Henke

„Aišku, kaip ir Lietuvoje, čia trūksta apsauginių kaukių, pirštinių, rankų dezinfekavimo priemonių, net plaučių ventiliacijos aparatų.

Bet Vokietijai labai pasisekė, kad tie aparatai, naudojami visame pasaulyje, gaminami Liubeko mieste, tad galima prie gamintojų prieiti tiesiogiai“, – teigė D.Henke.

Galiausiai ankstyva reakcija į viruso plitimą leido institucijoms žaibiškai izoliuoti ištisas bendruomenes senelių prieglaudose, kurių durys buvo kone užtrenktos. Senoliai taip saugomi nuo rizikos užsikrėsti.

Žmonės laikosi tvarkos

„Vokiečiai dabar po ilgo laiko labai pasitiki savo vyriausybe ir politikais, požiūris į sprendimus – solidarus ir vieningas. Visi 83 milijonai žmonių turi vieną tikslą – pristabdyti infekcijos plitimą“, – teigė D.Henke.

Ji irgi atkreipė dėmesį, kad mirtingumas nesiekia 1 proc., ir tai vadina teigiamu ženklu. Tiesa, ji, kaip ir pagrindiniai visuomenės sveikatos ekspertai iš Roberto Kocho instituto, apsiėmusio šios krizės valdymu, įspėja: „Pikas dar nepasiektas.“

„Bet žmonės tikrai girdi raginimus laikytis solidariai – ir iš kanclerės Merkel, ir iš prezidento Steinmeierio. Prašoma atsiminti tris taisykles – laikytis pusantro metro atstumo nuo kitų, plauti rankas ir izoliuotis“, – pasakojo D.Henke.

Vokietijoje taisyklės buvo sugriežtintos – kartu viešoje vietoje gali būti tik du žmonės. Žinoma, neveikia restoranai, parduotuvės – atidarytos tik maisto krautuvės, vaistinės.

„Žmonės tikrai laikosi tvarkos, nes suvaržymai reikalingi. Žinia, visi tie skaičiai maždaug dešimt dienų vėluoja – tai reiškia, kad pusantros savaitės turėtume matyti šito užsidarymo rezultatus“, – teigė PLB pirmininkė.

Žinoma, Berlyne labai atidžiai rūpinamasi, kad šalies sveikatos apsaugos sistema laikytųsi stabiliai ir nesugriūtų taip, kaip Italijoje. Ligoninės sausakimšos ir Ispanijoje.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ligoninė Romoje
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Ligoninė Romoje

Beje, jau daug kalbama, kad Vokietijai ši krizė yra proga parodyti lyderystę – ir šia galimybe naudojamasi. Vokiečiai skraidina ligonius iš Italijos (taip pat – Prancūzijos) ir juos gydo savo šalyje.

„Turbūt tai ir svarbiausia – tauta labai solidari, vieninga ir tvarkingai laikosi taisyklių. Beje, nenoriu kalbėti apie draudimus ar baudas, nors jos siekia net 25 tūkst. eurų, o labiau apie apribojimus, kuriuos leidžia konstitucija. Žodžio laisvė niekur nedingusi“, – tikino D.Henke.

„Svarbiausia nepamiršti žmogiškumo. Kai pandemija tokia didžiulė, sunku jai pasiruošti ir mums, ir politikams – galbūt tokį mastą galėjome matyti tik romanuose“, – pridūrė pašnekovė.

Nemaištauja dėl apribojimų

Kaip D.Henke vertina vis pasigirstančius svarstymus, kad galbūt dabar taikomi apribojimai pernelyg skuboti ir neapgalvoti?

Antai vokietis virusologas Christianas Drostenas, sukūręs koronaviruso testą ir dalinantis vyriausybei patarimus dėl protrūkio suvaldymo, neseniai pareiškė, kad politikai sprendimus šiuo metu priima nesiremdami tikrais duomenimis.

„Karantinus, mokyklų uždarymus politikai skelbia kliaudamiesi instinktais ir įspūdžiais. Tikrų, patikimų duomenų galima laukti tik po kelių savaičių, bet epidemiologai skuba rinkti informaciją, kad pareigūnai galėtų iki Velykų priimti argumentuotus sprendimus.

Negalime vis labiau griežtinti suvaržymų nežinodami, ar tai išvis ką nors pakeis“, – teigė Ch.Drostenas.

D.Henke vis dėlto kaip džiaugiasi, kad Vokietijos vyriausybė anksti ėmėsi priemonių – antai Angela Merkel pirmą kartą po 15 metų kreipėsi į šalį „su žmogiškais prašymais“ elgtis atsargiai.

D.Henke: neigiamai pasisako, manau, tik pavieniai virusologai. Bendra nuomonė – kad labai laiku, gal net per vėlai buvo įvesti reikalingi apribojimai.

„Nepamirškime, kad Bavarija, Saksonija, kitos žemės visai užsidarė – juk jos arti Italijos ir Prancūzijos. Ten iškart uždarė mokyklas, įstaigas. Aišku, centrinė valdžia čia ne viską sprendžia.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Henke
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dalia Henke

Neigiamai pasisako, manau, tik pavieniai virusologai. Bendra nuomonė – kad labai laiku, gal net per vėlai buvo įvesti reikalingi apribojimai.

Daugelis specialistų mano, kad elgiamasi teisingai. Teisingi veiksmai, teisinga diagnostika.

Skaičiuojama, kad reikia, jog susirgtų 70 proc. visų gyventojų. Tada atsirastų imunitetas. Bet dabar norima, kad persirgtų tik 10 proc. populiacijos“, – svarstė moteris.

Valstybė padės verslui

D.Henke teigė, kad, kaip ir visi kiti, stengiasi neiti iš namų, bet maisto prekių parduotuvių neišvengsi: „Aišku, eini tikslingai, kad produktų užtektų daug dienų.“

„Tiesa, pirmadienį važiavau per miestą ir jis buvo tuščias. Jausmas buvo lyg sekmadienį, kai visi važiuoja į gamtą“, – teigė lietuvė.

D.Henke: Vokietijoje dar daug kas namuose turi laidinius telefonus, o jie kaip tik dabar grįžta į madą.

Kaip jau minėta, baudos už karantino režimo nesilaikymą didžiulės – iki 25 tūkst. eurų. Tikimasi, kad baudos išgąsdins tuos, kurie rengia „koronos vakarėlius“, ypač – neapdairų jaunimą, galvojantį, kad jie nepažeidžiami.

„Tarp kitko, Vokietijoje dar daug kas namuose turi laidinius telefonus, o jie kaip tik dabar grįžta į madą“, – pastebėjo D.Henke, pabrėžianti, kad būtina skatinti žmonių savivoką.

Žinoma, ji iškart pastebi ir tai, kad vokiečių žiniasklaida, nors daugiausia rašo apie sveikatos apsaugos sistemą ir jos tolerancijos ribas, ypač daug dėmesio skiria ir krizės smūgiams ekonomikai.

„Skaičiuojama, kad BVP gali kristi 7-20 proc., tad galite įsivaizduoti... Bet, vėlgi, be jokių išsišokimų vieningai patvirtinti pagalbos paketai ir žmonėms, ir smulkiajam verslui, kuris bus remiamas. Juk užsidaro viskas.

imago images/Geisser/Prekybos centras Vokietijoje
imago images/Geisser/Prekybos centras Vokietijoje

Žmonės 80 proc. mažiau naudojasi viešuoju transportu. Numatytos bedarbystės pašalpos. Tiesa, abitūros egzaminai bus laikomi, nors vaikai mokosi – gana primityviai – nuotoliniu būdu“, – pasakojo D.Henke.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad verslininkai, turintys dabar veikiančias parduotuves, adekvačiai vertina situaciją ir pardavėjoms, kurios turi visą dieną sėdėti kasoje, jau pažadėjo premijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Video

01:03
22:58
25:27

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min