Sekite 15min Google
Pažymima, kad, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę, NATO svarsto galimybę dislokuoti JAV branduolinius ginklus Europos teritorijoje. Tarp potencialių šalių minimos Lenkija, Suomija ir Lietuva.
Leidinys pažymėjo, kad Lenkija planuoja prisijungti prie branduolinio dalijimosi („Nuclear Sharing“) programos, Suomija panaikino istorinį draudimą įvežti ir tranzitu gabenti branduolinius ginklus, o Lietuvos Seimas svarsto įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintas draudimas dislokuoti branduolinius ginklus.
Be to, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žurnalistams patvirtino, kad Aljansas iš tiesų diskutuoja dėl galimo savo branduolinių pajėgumų pritaikymo. Tačiau jis atsisakė atskleisti detales.
JAV branduolinių ginklų ekspertas Robertas Petersas žurnalistams sakė, kad per artimiausius 24 mėnesius Jungtinės Valstijos gali sustiprinti savo branduolinį buvimą Europoje. Jo nuomone, būtų tikslinga papildomai dislokuoti nuo 100 iki 150 nestrateginių branduolinių ginklų. Jis pridūrė, kad tam gali prireikti pastatyti naujas jų saugyklas Lenkijoje ir Suomijoje.
Tačiau buvęs NATO branduolinės politikos direktorius Jimas Stokesas žurnalistams teigė, kad kariniu požiūriu perkelti JAV branduolinius ginklus arčiau Rusijos sienų nėra būtina. Jis pridūrė, kad tokias pačias užduotis būtų galima vykdyti iš bazių Vakarų Europoje.
Anksčiau Vokietijos kosmoso pajėgų vadas generolas majoras Michaelis Trautas pareiškė, kad negalima atmesti galimybės, jog Rusija kuria technologiją, leidžiančią į kosmosą iškelti branduolinę kovinę galvutę. Pasak jo, tokio ginklo panaudojimas kosmose galėtų paralyžiuoti palydovų veiklą ir dalį orbitos padaryti netinkamą naudoti dešimtmečius.
Vokietija siekia paversti kosmosą vienu pagrindinių savo gynybos politikos ramsčių. Ši strategija apima kosminės erdvės apsaugą ir priešininkų veiklos kosmose ribojimą. M. Trautas pridūrė, kad veiksmingas atgrasymas taip pat turi apimti puolamąjį komponentą ir gebėjimą perimti iniciatyvą.
