Jau gąsdina sprogimais
Vienoje „Facebook“ paskyroje liepos 8-ąją paskelbta, kad tą dieną „Seimas pritarė draudimo dislokuoti branduolinį ginklą panaikinimui“ – esą po pirmojo svarstymo 89 parlamentarai balsavo už siūlymą panaikinti Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Tuomet pacituotas Seimo pirmininkas Juozas Olekas, kad galiojantis draudimas nebeatitinka dabartinės saugumo situacijos ir riboja Lietuvos galimybes naudotis visu NATO branduolinio atgrasymo potencialu.
Belgija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Turkija ir Vokietija jau dalyvauja NATO dalijimosi branduoliniu ginklu programoje.
Galiausiai atkreiptas dėmesys, jog „šios iniciatyvos priešininkai tvirtina, kad toks klausimas turėtų būti sprendžiamas referendumu“. Įrašas iliustruotas dirbtinio intelekto sukurta nuotrauka, kurioje matyti prezidentas Gitanas Nausėda, spaudžiantis ant kaktos įtaisytą raudoną mygtuką, o jam už nugaros – branduolinio sprogimo grybas.
Šis paveiksliukas palyginti neutralų įrašą paverčia bauginančiu įspėjimu apie tai, kas tariamai laukia po šio sprendimo sprendimo, nors kol kas jokie konkretūs planai dėl ginklo dislokavimo neminimi.
Be to, dar niekas nenuspręsta – Seimas tik nusprendė svarstyti siūlymą iš Konstitucijos išbraukti nuostatą dėl branduolinio ginklo draudimo. Kad jo nebeliktų, prireiks dar ne vieno balsavimo.
Savaite anksčiau toje pačioje paskyroje pasirodė gerokai aštresnis įrašas, kuriame stebimasi esą vienas kitam prieštaraujančiais krašto apsaugos ministro Roberto Kauno komentarais apie branduolinio ginklo nedislokavimą ir būtinybę vis tiek keisti Konstituciją: „Iš pradžių – „nedislokuosime“. Po to – „reikia keisti Konstituciją.“
Tačiau įraše nepaaiškinta, kad Pagrindinio šalies įstatymo keitimas susijęs ne vien su branduolinio ginklo laikymu mūsų šalyje.
Kai kurie kiti „Facebook“ vartotojai tariamais planais Lietuvoje dislokuoti branduolinį tinklą dar prieš Seimo balsavimą piktinosi gerokai aštriau.
Dar viena internautė svarstė: „Jeigu iš tiesų vyksta pokalbiai su JAV, kyla labai konkretus klausimas: „Kur konkrečiai būtų planuojama dislokuoti tokį ginklą Lietuvoje?“ <…>
Todėl natūralu klausti, ar jau dabar nėra planuojama tam reikalinga infrastruktūra. Kai kas kelia klausimą, ar tokie planai negalėtų būti susiję ir su Kapčiamiesčio regionu.“
6 šalys jau priimtų branduolinį ginklą
Taip socialinių tinklų vartotojai sureagavo į pranešimus, kad JAV turi ketinimų dislokuoti branduolinį ginklą naujose Europos šalyse. Kaip birželio pradžioje pranešė britų dienraštis „Financial Times“ (FT), amerikiečiai svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus papildomose NATO valstybėse Europoje. Taip esą norima patikinti sąjungininkus, kad sumažinta įprastinė karinė parama nesumažins saugumo garantijų.
Šešios sąjungininkės – Belgija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Turkija ir Vokietija – jau dalyvauja NATO dalijimosi branduoliniu ginklu programoje. Jos yra patvirtintos priimti JAV dvigubo pajėgumo orlaivius (DCA) ir „priešakines“ atomines bombas. Jas saugo JAV, o Vašingtonas išlaiko vienintelį leidimą jas naudoti.
Branduolinių pajėgų dalijimosi susitarimų pakeitimai potencialiai leistų daugiau šalių priimti vadinamuosius DCA, kurie gali suduoti branduolinius smūgius.
Derybos, kurios yra labai konfidencialios ir gali nelemti jokių pakeitimų, vyksta Europoje sustiprėjus susirūpinimui dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo žingsnių iš žemyno atitraukti amerikiečių karius ir svarbiausias ginkluotės sistemas.
Taip pat skaitykite: JAV svarsto dislokuoti branduolinį ginklą naujose Europos šalyse – minimos ir Baltijos valstybės
FT teigimu, Aljanso rytinio flango valstybės, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos šalis, yra suinteresuotos galimu DCA bazių įrengimu. Didžiausią susidomėjimą esą parodė arčiausiai Rusijos sienų esantys sąjungininkai.
Sprendžiant iš šių pranešimų, pokalbiai kol kas vyksta tik derybų lygiu. Tai patvirtino ir R.Kaunas, bet, anot jo, JAV branduolinis ginklas Lietuvoje galėtų būti dislokuotas tik krizės ar karo metu.
„Taikos sąlygomis Lietuvoje niekas nekalba apie jokio masinio naikinimo ginklo dislokavimą“, – Briuselio leidinys „Politico“ citavo jį.
Draudimas lieka sutartyse
Pagrindinio šalies įstatymo 137 straipsnyje teigiama: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“
Tačiau aukščiausi šalies pareigūnai liepos pradžioje sutarė, kad šios nuostatos reikėtų atsisakyti. Jau kitą dieną pataisa, kurios poreikis argumentuojamas pakitusia geopolitine aplinka ir siekiu suteikti Lietuvai galimybę, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, buvo įregistruota parlamento posėdžių sekretoriate.
Draudimas Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus, kaip priminė pataisos autoriai, buvo priimtas atkūrus Nepriklausomybę. Tuo metu Lietuvoje dar buvo Rusijos karinės pajėgos, o vienas svarbiausių valstybės uždavinių buvo užtikrinti visišką okupacinės kariuomenės išvedimą, įtvirtinti valstybės suverenitetą ir užkirsti kelią bet kokiam prievartiniam įtraukimui į posovietines Rytų sąjungas.
Nuo Konstitucijos priėmimo saugumo aplinka, valstybės tarptautinė padėtis ir nacionalinio saugumo užtikrinimo priemonės iš esmės pasikeitė, pažymėta pataisos aiškinamajame rašte.
-
Maskva pila žibalo į ugnį: apkaltino NATO rengiant naują „Barbarosos“ planą Rusijai užpulti
-
Kremlius: branduolinis ginklas yra vienintelė garantija nuo pasaulinio karo
-
„Branduolinis atgrasymas turi veikti ir Lietuvoje“: aukščiausi politikai sutarė keisti Konstituciją
-
Seime – pirmas žingsnis, iš Konstitucijos išbraukiant nuostatą dėl branduolinio ginklo draudimo
Lietuva yra NATO narė, dalyvaujanti kolektyvinės gynybos sistemoje. Mūsų šalies saugumas dabar neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos ir atgrasymo sistemos, grindžiamos visų Aljanso pajėgumų visuma, įskaitant branduolinį atgrasymą, kuris yra viena iš esminių Aljanso kolektyvinės gynybos architektūros dalių.
Parlamentarų teigimu, pastaraisiais metais Europos saugumo padėtis reikšmingai pablogėjo. Rusijos agresija prieš Ukrainą, branduolinės retorikos eskalavimas, branduolinių pajėgumų modernizavimas ir karinės infrastruktūros stiprinimas Lietuvos kaimynystėje esą lemia būtinybę užtikrinti, kad mūsų šalies galimybės visapusiškai dalyvauti NATO atgrasymo sistemoje nebūtų ribojamos.
Remiantis dabartiniu Konstitucijos tekstu, Lietuvos teritorijoje negalėtų būti branduolinių ginklų net ir tuo atveju, jei tokia priemonė būtų vertinama kaip būtina NATO atgrasymo sistemos dalis ir būtų reikalinga mūsų šalies bei sąjungininkų gynybai.
Lietuva, pataisos autorių teigimu, yra tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių masinio naikinimo ginklus, dalyvė, todėl draudimo panaikinimas nepakeistų šalies tarptautinių įsipareigojimų branduolinio, cheminio, bakteriologinio ir toksinio ginklo neplatinimo, draudimo ir kontrolės srityse.
Kapčiamiestyje numatyta kas kita
Nei Konstitucijos pataisos tekste, nei aiškinamajame rašte nekalbama apie Kapčiamiestį ar kad Lietuvoje tikrai bus dislokuotas branduolinis ginklas, net neminimos jokios konkrečios vietovės.
Kapčiamiesčio poligonas reikalingas kuriamai nacionalinei divizijai ir sąjungininkams treniruotis. Jo teritorija turėtų užimti apie 14,6 tūkst. hektarų.
Taip pat skaitykite: Konstitucijos keitimas priminė Kapčiamiestį: ar ten tikrai atsidurs branduolinis ginklas?
Čia vienu metu galėtų treniruotis 3,5-4 tūkst. mūsų šalies ir NATO sąjungininkų karių. Didesnės pratybos poligone vyktų maždaug penkis kartus per metus ir truktų iki dešimties dienų, mažesnės apimties vyktų nuolat.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Atsisakyti draudimo dislokuoti masinio naikinimo ginklus norima dėl pakitusios geopolitinės aplinkos, su planuojamu poligonu Kapčiamiestyje tai nesusiję.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.