Patruliavimas buvo pradėtas siekiant kovoti su įtariamais Rusijos diversiniais veiksmais Baltijos jūros akvatorijoje, o misijos nutraukimas, tikėtina, gali paskatinti Maskvą pereiti prie agresyvesnės strategijos Baltijos jūroje, kurioje įsikūrusi kritinė Europos Sąjungos infrastruktūra.
Anot „The Telegraph“, NATO svarsto galimybę sumažinti patrulių skaičių ir vietoje jų naudoti jūrinius dronus. Manoma, kad tai žymiai sumažins Aljanso galimybes šiame regione. Pirmiausia, dronais neįmanoma sulaikyti laivų, įtariamų dalyvavimu kritinės infrastruktūros pažeidimuose.
„The Telegraph“ straipsnis pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai tapo žinoma, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę sumažinti finansavimą Europos rytiniam flangui.
Be to, kaip rašo britų leidinys, Jungtinės Valstijos jau kurį laiką svarsto galimybę išvesti dalį savo karinio kontigento iš Baltijos šalių.
Pažymima, kad diplomatams nerimą kelia artėjantis JAV gynybos strategijos persvarstymas, kurį rengia Elbridge'as Colby, atsakingas už gynybos politiką D.Trumpo administracijoje. Būdamas karštas griežtos politikos Kinijos atžvilgiu šalininkas, jis jau seniai pasisako už Vašingtono karinio įsitraukimo Europoje mažinimą.
Bet koks patruliavimo sumažinimas sukels susirūpinimą Baltijos šalyse, įvertino analitikas Charlie Edwardsas iš Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS).
„Operacija „Baltic Sentry“ turėjo akivaizdų atgrasomąjį poveikį Rusijai, saugodama povandeninę infrastruktūrą, kuri yra gyvybiškai svarbi Europos internetui ir elektros tinklams“, – pažymėjo jis.
Tuo tarpu Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas stebi įvykius, žurnalistams sakė neįvardintas Europos pareigūnas.
„Jei operacija „Baltic Sentry“ žlugs arba Vašingtonas duos signalą, kad atsiriboja nuo Europos, jis [Vladimiras Putinas – red.past.] gali nuspręsti, kad NATO patikrinimas yra vertas bandymo. Vietoj to, kad sulaikytume Putiną, rizikuojame jam suteikti drąsos“, – pareiškė pareigūnas.
NATO pajėgos sausio mėnesį pradėjo iniciatyvą „Baltic Sentry“, skirtą sustabdyti diversijas prieš kritinę infrastruktūrą. Prieš tai, gruodžio pabaigoje, Suomijos pakrančių apsaugos tarnyba sulaikė tanklaivį „Eagle S“, gabenusį rusišką naftą. Laivo kapitonas ir du jo vyresnieji padėjėjai buvo apkaltinti povandeninio kabelio sugadinimu inkaru, kurį tanklaivis vilko jūros dugnu.
Šią savaitę turėtų būti paskelbtas nuosprendis šių asmenų byloje. Publikacijoje teigiama, kad Suomija tikisi, jog nuosprendis turės atgrasomąjį poveikį.
„Negalime leisti, kad būtų pažeidinėjama kritinė infrastruktūra, jungiantis NATO šalis. Norime, kad laivų savininkai, kapitonai ir įgulos suprastų: jei jie vilks inkarus ir naikins kritinę infrastruktūrą, pasekmės bus neišvengiamos – ir griežtos“, – pabrėžė Suomijos gynybos ministerijos gynybos politikos direktorius Janne'as Kuusela.
Per paskutinius pusantrų metų Baltijos jūroje įvyko keletas incidentų, dėl kurių buvo nutraukti telekomunikaciniai kabeliai tarp šalių ir sugadintas povandeninis dujotiekis „Balticconnector“.
Visais atvejais incidentų vietoje pasirodė krovininiai laivai, plaukę į Rusijos uostus arba iš jų išplaukę, o tikėtina incidentų priežastimi laikomi dugnu velkami inkarai.
-
„Eagle S“ kapitonas neigia tyčia vilkęs inkarą, nutraukusį kelis povandeninius kabelius
-
Dėl JAV planų nutraukti karinę paramą – konservatorių ir Baltijos šalių kolegų laiškas Kongresui
-
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas: Rusija kelia grėsmę ne tik Europai
-
EVT vadovas apie Baltijos gynybos linijos, „Rytų skydo“ projektus: turime palaikyti bendru biudžetu
Povandeninės infrastruktūros pažeidimai Baltijos jūroje sukėlė ypatingą susirūpinimą NATO šalyse, atsižvelgiant į kitus incidentus, panašius į Rusijos hibridines operacijas prieš Vakarų karinį bloką.
