Pirmą sykį profesionalūs Rusijos diversantai su rusiškais ginklais, bet be skiriamųjų karinių emblemų pasirodė Kryme vasario pabaigoje. Kovo 4 d. spaudos konferencijos metu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas neigė, kad šie asmenys buvo rusai ir bandė įtikinti, jog tai tėra „vietiniai savigynos būriai“.
Maskva nuolatos kaltina Baltijos šalis neva diskriminuojant rusakalbius gyventojus.
Vis dėlto, jau kovo pabaigoje V.Putinas apdovanojo šiuos Rusijos karininkus ir kareivius Kremliuje už sėkmingą Krymo okupaciją.
Kovo 18 d. kasmetės specialios TV laidos metu Rusijos prezidentas pripažino, kad Kryme veikusios grupuotės buvo sudarytos iš Rusijos kariškių, tačiau kategoriškai bandė neigti informaciją, jog analogiški būriai siautėja ir Donecko bei Luhansko srityse.
Po tokių Rusijos veiksmų NATO privalo apmąstyti „žaliųjų žmogeliukų“ reiškinį ir jo galimas pasekmes dvejose aljanso narėse – Latvijoje ir Estijoje. Šiose šalyse rusai sudaro apie ketvirtį visų gyventojų. Nors dauguma jų po Sovietų Sąjungos griūties ir nusprendė negrįžti į Rusiją, tačiau nemaža jų dalis neturi Latvijos ir Estijos pilietybės.
Nors Krymo ir Rytų Ukrainos scenarijus nėra itin tikėtinas šiose šalyse, tačiau tikimybė nėra lygi nuliui. Maskva nuolat kaltina Baltijos šalis neva diskriminuojant rusus.Be to, būtina nepamiršti naujausių V. Putino pareiškimų, kuriose jis aiškino apie teisę įsikišti į kitų valstybių vidaus reikalus prisidengiant rusų gynimo pretekstu.
NATO privalo apmąstyti „žaliųjų žmogeliukų“ reiškinį ir jo galimas pasekmes dvejose aljanso narėse – Latvijoje ir Estijoje.
V.Putinas neslepia savo priešiškumo NATO ir jį gali suvilioti idėja, kuri sukeltų tikrą galvos skausmą Aljansui. Galimas nestabilumas Latvijoje ir Estijoje galėtų pakirsti NATO narių vienybę ir solidarumą. NATO narės turėtų diskutuoti, kaip būtų reaguojama į asmenų be skiriamųjų priešiškos valstybės ženklų keliamus neramumus.
NATO turi nuspręsti, ar tai būtų laikoma Estijos ir Latvijos vidaus reikalu, ar atsakas į šią provokacija būtų NATO 5 straipsnis, kuris vienos bloko narės užpuolimą traktuoja kaip viso bloko užpuolimą.
Nors tai ir nėra lengvas sprendimas, bet jis privalo būti priimtas, norint padaryti NATO efektyvia organizacija, galinčia greitai reaguoti į iššūkius saugumui. NATO privalo duoti žinią šalims narėms, kad destabilizacijos atveju bus suteikta vienokia ar kitokia parama. Be to, Maskvai tai būtų ryškus signalas, kad „žalieji žmogeliukai“ nebus veiksmingi, veikdami aljansui priklausančios valstybės viduje.
