Marco Rubio į susitikimą neatvyko
32 šalių aljanso užsienio reikalų ministrai susirinko Briuselyje aptarti Vašingtono siekio nutraukti kovas, tačiau JAV vyriausiasis diplomatas Marco Rubio į susitikimą neatvyko.
Susitikimas vyksta po to, kai per penkias valandas trukusias derybas su V.Putinu Maskvoje JAV pasiuntiniams, regis, nepavyko pasiekti didesnio proveržio dėl pastangų sustabdyti karą.
„Taikos derybos tęsiasi, tai gerai, bet kartu turime užtikrinti, kad kol jos vyksta – o mes nesame tikri, kada jos baigsis – Ukraina būtų kuo stipresnėje pozicijoje ir galėtų tęsti kovą“, – sakė NATO vadovas Markas Rutte.
Vokietija, Lenkija, Norvegija, Norvegija, Nyderlandai ir Kanada pareiškė, kad kartu skirs dar apie milijardą dolerių (eurų) amerikietiškų ginklų pirkimo Ukrainai programai.
„Ukraina turi išlikti stipri, o mes, didžiausio ir sėkmingiausio istorijoje karinio aljanso sąjungininkai, turime išlikti tvirti ir įsipareigoję“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide.
Europa iš esmės liko JAV prezidento Donaldo Trumpo siekio nutraukti karą nuošalyje, o tai, kad į Briuselį neatvyko M.Rubio, kuris atsiuntė savo pavaduotoją, gali sustiprinti šį įspūdį.
Daug ministrų sakė, jog kol kas neatrodo, kad V. Putinas norėtų daryti kokių nors nuolaidų derybose su Vašingtono atstovais.
„Prezidentas Putinas turėtų baigti triukšmavimą ir kraujo liejimą, (turėtų) būti pasirengęs sėsti prie derybų stalo ir paremti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainai“, – sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper.
Jie taip pat atmetė Rusijos prezidento komentarus, kad jis nenori konflikto su Europa, bet yra pasirengęs karui.
„Tai retorika, kuria Rusija naudojasi siekdama mus įbauginti, ir mes neturėtume tokių kalbų vertinti pernelyg rimtai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Mes, kaip NATO, kaip Europa, turime labai stiprius pajėgumus ir kiekvieną dieną juos didiname“, – pabrėžė ji.
