„Iki šiol (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas vaidino taikdarį tik tada, kai jam tai buvo patogu, kad laimėtų laiko tęsti savo karą“, – sakė M. Rutte, viešintis Berlyne.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) „nori nutraukti kraujo praliejimą dabar“ ir yra „vienintelis, kuris gali priversti Putiną sėstis prie derybų stalo“, kalbėjo Aljanso vadovas.
„Taigi, išbandykime Putiną. Pažiūrėkime, ar jis tikrai nori taikos, ar jis nori, kad žudynės tęstųsi“, – sakė M. Rutte.
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad Vašingtonui išsiuntė atnaujintą Rusijos invazijos nutraukimo planą, pagrįstą praėjusį mėnesį D. Trumpo pateiktu 28 punktų pasiūlymu.
Pradinį planą, pagal kurį Ukraina turėjo atsisakyti žemių, kurių Rusija dar neužėmė, Kyjivas ir jo sąjungininkai Europoje įvertino kaip pernelyg palankų griežtiems Rusijos reikalavimams.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) teigė, kad šį savaitgalį planuojamos tolesnės derybos su amerikiečiais, o tarptautinis susitikimas Ukrainos klausimu „galėtų įvykti kitos savaitės pradžioje“.
Vėliau, diskusijų grupėje, M. Rutte sakė: „Ar manau, kad kalbant apie Ukrainą, JAV ir Europa gali susitarti? Taip.“
„Manau, kad galime. Ar esu tikras, kad rusai sutiks? Nežinau. Tai išbandymas“, – kalbėjo jis.
NATO vadovas taip pat apkaltino Kiniją esant „Rusijos gelbėjimosi ratu“ kare.
„Kinija nori užkirsti kelią savo sąjungininkei pralaimėti Ukrainoje“, – sakė jis savo kalboje saugumo konferencijoje.
„Be Kinijos paramos Rusija negalėtų tęsti šio karo“, – teigė generalinis sekretorius.
Kinija, viena pagrindinių Rusijos prekybos partnerių, teigia, kad karo Ukrainoje klausimu užima neutralią poziciją, tačiau susilaiko nuo Rusijos pasmerkimo.
M. Rutte taip pat perspėjo apie finansines pasekmes NATO, jei Ukraina atsidurtų „po Rusijos okupacijos batu“.
„NATO turėtų gerokai padidinti savo karinį buvimą rytiniame flange, – sakė jis. – O sąjungininkės turėtų daug labiau ir greičiau didinti išlaidas gynybai ir gamybą.“
