„Tvirtos saugumo garantijos bus esminis dalykas ir tai dabar stengiamės apibrėžti“, – sakė M. Rutte, stovėdamas šalia ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio.
Būsimų saugumo garantijų Ukrainai klausimas buvo dėmesio centre per naujausias JAV vadovaujamas diplomatines pastangas dėl taikos susitarimo karui užbaigti.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kuris pirmadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Europos lyderius, M. Rutte ir V. Zelenskį, sakė, kad Rusija sutiko su tam tikromis Vakarų saugumo garantijomis Kyjivui.
Tačiau Maskva vėliau privertė tuo suabejoti. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį įspėjo, kad bet kokių Vakarų saugumo garantijų Ukrainai aptarinėjimas nedalyvaujant Maskvai yra „utopija, kelias į niekur“.
Lankydamasis Kyjive, kur jo vizito metu aidėjo oro pavojaus sirenos, M. Rutte sakė, jog saugumo garantijų reikia siekiant užtikrinti, kad „Rusija laikytųsi bet kokio (pasiekto) susitarimo ir daugiau niekada nebandytų užimti nė vieno Ukrainos kvadratinio kilometro“.
V. Zelenskis sakė, jog „garantijos apima tai, ką partnerės gali suteikti Ukrainai, ir tai, kokia turėtų būti kariuomenė Ukrainoje“ pasibaigus karui.
„Dar per anksti pasakyti, kas gali skirti karių, kas gali teikti žvalgybinę informaciją, kas yra jūroje ar ore ir kas yra pasirengęs skirti finansavimą“, – pridūrė jis.
M. Rutte taip pat pabrėžė, jog dar „per anksti tiksliai pasakyti, koks bus rezultatas“.
„Tačiau aišku, kad JAV dalyvaus, – sakė jis. – Mes tikrai nenorime Budapešto memorandumo ar Minsko susitarimo pasikartojimo.“
Maskva 1994-aisiais pasirašė Budapešto memorandumą, kuriuo siekta užtikrinti Ukrainos, Baltarusijos ir Kazachstano saugumą mainais į tai, kad šios šalys atiduotų nuo sovietinių laikų jose likusius branduolinius ginklus.
Rusija šį memorandumą iš pradžių pažeidė 2014 metais užimdama Krymą, o vėliau – 2022-aisiais pradėdama didelio masto invaziją į Ukrainą. Per šį karą jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o milijonai turėjo palikti savo namus.
