Žvalgybų duomenimis, vadinamaisiais „poveikio zonos“ ginklais būtų siekiama užpildyti „Starlink“ orbitas šimtais tūkstančių didelio tankio sviedinių, galinčių vienu metu išvesti iš rikiuotės kelis palydovus, bet taip pat keliančių katastrofiškos šalutinės žalos kitoms orbitinėms sistemoms pavojų.
Kartu analitikai abejoja, ar tokie ginklai galėtų veikti nesukeldami nekontroliuojamo chaoso kosmose kitoms bendrovėms ir šalims, įskaitant Rusiją ir jos sąjungininkę Kiniją. Tokios pasekmės, įskaitant riziką savo pačios kosminėms sistemoms, galėtų priversti Maskvą atsisakyti tokių ginklų dislokavimo ar naudojimo.
Sistema gali būti eksperimentinė
Išvadose, su kuriomis susipažino AP, nenurodoma, kada Rusija galėtų įdiegti tokią sistemą. Taip pat nepateikiama išsami informacija apie tai, ar ji buvo išbandyta ir kaip toli pažengė tyrimai.
Vienas pareigūnas teigė, kad sistema yra aktyviai kuriama, o informacija apie numatomą dislokavimo laiką yra pernelyg konfidenciali, kad ja būtų galima dalytis.
Mažytės „granulės“ galėtų būti nepastebėtos
Žvalgybos pareigūnai sako, kad „granulės“ būtų tokios mažos – vos kelių milimetrų skersmens – kad jų nepastebėtų antžeminės ir kosminius objektus skenuojančios kosminės sistemos, o tai galėtų apsunkinti kaltės dėl bet kokio išpuolio prieš Maskvą priskyrimą.
Tuo pat metu Strateginių ir tarptautinių studijų centro kosmoso saugumo ir ginklų specialistas Claytonas Swope'as teigė, kad jei „granulės nėra atsekamos, tai apsunkina situaciją“, tačiau „žmonės vis tiek tai išsiaiškins“.
„Jei palydovai pradės gesti ir darys žalą, manau, kad bus galima sujungti du ir du“, – sakė jis.
Žalos mastas
Tikslus mažų „granulių“ galimos žalos mastas vis dar neaiškus. Lapkritį įtariamo susidūrimo su maža nuolauža pakako, kad būtų apgadintas Kinijos erdvėlaivis, turėjęs parskraidinti į Žemę tris astronautus.
„Didžiausia žala tikriausiai bus padaryta saulės baterijoms, nes jos tikriausiai yra trapiausia palydovų dalis, – sakė C.Swope'as. – Tačiau to pakaktų palydovui sugadinti ir tikriausiai jį išjungti.“
Po tokios atakos nuolaužos ir dalelės galiausiai nukristų atgal į Žemę, pakeliui galimai pažeisdamos kitas orbitoje esančias sistemas, sakė analitikai.
550 km virš Žemės
„Starlink“ skrieja maždaug 550 kilometrų aukštyje virš planetos. Kinijos „Tiangong“ kosminė stotis ir Tarptautinė kosminė stotis skrieja žemesnėse orbitose, „todėl abi stotys susidurtų su rizika“, – sakė C.Swope'as.
Tačiau jis pažymi, kad dėl kosminio chaoso, kurį galėtų sukelti tokie ginklai, Maskva galėtų grasinti savo priešininkams iš tikrųjų jų nenaudodama.
