„Ursula von der Leyen ką tik paskelbė apie visoje ES galiojantį skaitmeninį pasą, kuris bus įteisintas „šią vasarą priimtu įstatymu“.
„Privalome daryti daugiau!“ – sako niekieno nerinkta ir neaišku kieno valdoma biurokratė už jūsų pinigus ...
Tikslas: įvesti Europos skaitmeninę tapatybę, cenzūruoti, klastoti rinkimus ir stebėti piliečius. O pasiteisinimas: „vaikų apsauga“, – teigiama „Facebook“ tinkle platinamame įraše (kalba netaisyta).
Apie ką kalbama?
Europos Komisija (EK) iš tiesų plėtoja amžiaus patvirtinimo programėlę, skirtą tam, kad vartotojai galėtų įrodyti, jog yra pilnamečiai – pavyzdžiui, lankydamiesi pornografijos ar kitose nepilnamečiams netinkamose platformose.
Taip pat nepilnamečiai negalės naudotis socialiniais tinklais, kuriuose reikalaujamas tam tikras amžiaus cenzas. Pavyzdžiui, „Facebook“ draudžia paskyras jaunesniems nei 13 metų asmenims, nors praktikoje amžius dažnai apeinamas tiesiog įrašant netikrą gimimo datą.
Ursula von der Leyen šių metų balandį paskelbė apie naują Europos amžiaus patikrinimo programėlę, leidžiančią įrodyti savo amžių internete ir nesidalyti jautria asmenine informacija su kiekviena svetaine ar programėle, prie kurios norima prisijungti.
Vėliau aukštas ES pareigūnas paaiškino, kaip veiks sistema: parsisiunčiama programėlė, nufotografuojamas asmens tapatybės kortelė, pasas ar amžių patvirtinantis elektroninis pažymėjimas, tada padaroma asmenukė ir, jei duomenys sutampa, programėlėje fiksuojamas naudotojo amžius.
Atsivertus tam tikrą amžiaus cenzą taikantį interneto puslapį, iššoka QR kodas – reikia jį nuskaityti, ir tada galima toliau naršyti, jei amžiaus riba atitinka. Jei naudojama programėlė, kuri taiko amžiaus ribojimus, amžiaus patikros programėlė turėtų automatiškai patvirtinti leidimą naršyti.
ES pareigūnas dar kartą pažymėjo, kad svetainės ir kitos programėlės negaus jokios informacijos – tik sužinos, kad vartotojas turi leidimą, t. y. yra pakankamo amžiaus.
Vėl apsilankius toje pačioje svetainėje, amžiaus per QR kodą tikrinti pakartotinai nereikės, jei asmuo prieš tai neištrins slapukų. Pati amžiaus patikros programėlė taip pat nekaupia jokių vartotojo duomenų.
Minėtas ES atstovas pripažino, kad tai sukels tam tikrų nepatogumų suaugusiems vartotojams – kaip ir anksčiau įtvirtinti sutikimai dėl slapukų, – „tačiau kiek mes pasiryžę bendradarbiauti, kad apsaugotume savo vaikus?“ – klausė jis.
Ji buvo bandoma Prancūzijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Danijoje ir Kipre. Šios šalys jau yra paskelbusios, kad integruos programėlę į savo nacionalines IT sistemas.
Kita vertus, pareigūnas pripažino, kad programėlę galima ir apeiti – pavyzdžiui, jei prisijungiant prie tam tikros svetainės būtų panaudota suaugusio asmens programėlė. Panašiai kaip alkoholio nepilnamečiams kartais sutinka nupirkti „paslaugūs“ suaugusieji.
Taigi akivaizdu, kad ši programėlė nėra visoje ES galiojantis skaitmeninis pasas, nėra privalomas asmens dokumentas ir juo labiau nėra skirta pakeisti paso ar nacionalinės tapatybės kortelės.
Teiginiai apie „cenzūrą“, „rinkimų klastojimą“ ir „piliečių sekimą“ nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Amžiaus patvirtinimo programėlė techniškai kuriama tam, kad vartotojas galėtų įrodyti konkretų faktą – pavyzdžiui, kad jam daugiau nei 18 metų, – neatskleisdamas papildomų duomenų.
Supainiotos iniciatyvos
Teiginys, kad Ursula von der Leyen „ką tik paskelbė“ apie naują skaitmeninį pasą, neatitinka tikrovės.
ES jau keletą metų dirba prie Europos skaitmeninės tapatybės piniginės (angl. European Digital Identity Wallet, „EUDI Wallet“) projekto. Tai atskiras projektas, kurio tikslas – leisti žmonėms savanoriškai naudotis skaitmeniniais dokumentais, pavyzdžiui, prisijungiant prie viešųjų paslaugų ar patvirtinant amžių internete. Tai nėra slapta ar „staiga paskelbta“ iniciatyva – apie ją viešai diskutuojama nuo 2021 metų.
Europos Sąjungos kuriama skaitmeninės tapatybės sistema yra skirta saugiai patvirtinti asmens tapatybę internete ir naudotis įvairiomis viešosiomis bei privačiomis paslaugomis.
Nurodoma, kad programėlėje ateityje būtų galima laikyti skaitmeninius dokumentus – nuo tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo ar diplomų bei amžiaus patvirtinimo duomenų.
Iš esmės tai būtų sistema, panaši į Lietuvoje jau ne vienus metus veikiančius Elektroninius valdžios vartus, leidžiančius prisijungti prie valstybinių paslaugų ir patvirtinti tapatybę internetu.
Vis dėlto oficialiuose ES dokumentuose nėra numatyta, kad EUDI Wallet būtų naudojama balsavimui ar rinkimų administravimui. Europos Komisija pabrėžia, kad sistema skirta identifikacijai ir dokumentų patvirtinimui, o vartotojai patys kontroliuos, kokiais duomenimis ir su kuo dalijasi. Todėl socialiniuose tinkluose platinami teiginiai, esą ši sistema kuriama rinkimų klastojimui ar totalinei piliečių kontrolei, nėra pagrįsti faktais.
Tiesa, teoriškai tokia tapatybės sistema ateityje galėtų būti naudojama nacionalinėse elektroninio balsavimo sistemose – panašiai kaip kai kurios šalys jau dabar naudoja elektroninius parašus ar bankinę autentifikaciją. Tačiau tai būtų atskiras kiekvienos valstybės sprendimas, o ne pati skaitmeninės tapatybės piniginės paskirtis.
Balsavimas internetu nėra privalomas
Kaimyninės Estijos pavyzdys rodo, kad net ir įvestas nuotolinis balsavimas nepanaikino galimybės balsuoti gyvai apylinkėje – nors tokia galimybė šioje šalyje įteisinta jau nuo 2005 metų.
Elektroninis balsavimas šioje šalyje prasideda rinkimų savaitės pirmadienį 9 val. ir baigiasi šeštadienio vakarą 20 val.; tapatybei patvirtinti naudojama ID kortelė, „Mobile-ID“ arba „Smart-ID“. Jei rinkėjas balsavo tiek elektroniniu, tiek popieriniu būdu, įskaitomas tik apylinkėje atiduotas popierinis balsas.
Internetu atiduotą balsą galima pakeisti kitu elektroniniu balsu, o jei žmogus vėliau ateina balsuoti gyvai apylinkėje, popierinis balsas anuliuoja internetinį. Tai įdiegta siekiant sumažinti spaudimo ar balsų pirkimo riziką.
Ilgalaikis mokslinis tyrimas, apėmęs 11 rinkimų 2005–2019 metais, parodė, kad internetinis balsavimas Estijoje atitinka demokratiniams rinkimams keliamus standartus, visuomenė juo plačiai pasitiki ir aktyviai naudojasi, o demografiniai skirtumai nebeturi reikšmingos įtakos jo naudojimui.
Rinkimai buvo surengti
„Facebook“ įraše paskelbtas teiginys, esą U. von der Leyen yra „nerinkta biurokratė“ taip pat neatitinka tiesos.
2019 m. liepos 16 d. Europos Parlamentas 383 balsais išrinko U. von der Leyen naująja Europos Komisijos pirmininke. Kad būtų išrinkta, pretendentei reikėjo surinkti daugiau nei pusę visų tuometinių EP narių balsų – mažiausiai 374.
2024 m. liepos mėn. ji buvo perrinkta antrajai kadencijai – jai pritarė 401 europarlamentaras iš 720. Taigi von der Leyen buvo demokratiškai išrinkta du kartus Europos Parlamento – tiesiogiai ES piliečių renkamo organo.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinami teiginiai, esą ES kuriama amžiaus patvirtinimo programėlė taps „skaitmeniniu pasu“, skirtu piliečių sekimui, cenzūrai ar rinkimų klastojimui, nėra pagrįsti faktais. Iš tiesų Europos Komisijos vystoma sistema skirta tik patvirtinti vartotojo amžių internete – pavyzdžiui, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo suaugusiesiems skirto turinio – neatskleidžiant papildomų asmens duomenų. Ji nėra privalomas dokumentas, nepakeičia paso ar asmens tapatybės kortelės ir oficialiai nėra siejama su elektroniniu balsavimu ar rinkimų administravimu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
