Sekite 15min Google
Daugelį šių šiuolaikinių patogumų palaiko tvirta miesto valdžios sukurta skaitmeninė infrastruktūra, kuri kasdienį gyvenimą pavertė ne tik lengvesniu, bet ir saugesniu.
Skaitmeninių įrankių palengvintas policijos darbas padėjo įtvirtinti Maskvos transformaciją: to žiauraus ir negailestingo miesto, kokiu ji buvo prieš 25-erius metus, kai jame siautėjo žudikai ir vagys, apiplėšinėję namus ar vogę tiesiog gatvėse, šešėlis liko praeityje.
Tačiau šie patogumai ir saugumas turi savo kainą: mieste sparčiai plečiamas visuotinio sekimo mechanizmas.
Maskvoje veikia maždaug 300 tūkst. vaizdo stebėjimo kamerų. Tai – vienas labiausiai stebimų miestų pasaulyje. Net paprasčiausiai vaikštinėjant po sostinę, neįmanoma išvengti kameros objektyvo. Tos pačios vaizdo kameros, kurios leidžia metro keleiviams akimirksniu praeiti pro kryžminius vartus, naudojamos žmonių stebėjimui ir identifikavimui.
Balandžio mėnesį Sankt Peterburgo geležinkelio stotyje policija sulaikė rusų roko muzikantą, nes stebėjimo kameros jį supainiojo su panašiai atrodančiu, valstybės ieškomu Ukrainos visuomenės veikėju. Geriau įsižiūrėję į jo veidą ir patampę už plaukų, kad įsitikintų, jog tai ne perukas, pareigūnai paleido muzikantą.
Šis vaizdo stebėjimo kamerų tinklas yra susietas su biometrinėmis duomenų bazėmis. Biometrinių duomenų pateikimas Rusijoje yra savanoriškas, tačiau tai stipriai skatina visur matomos reklamos. Be to, tokių duomenų nepateikę Rusijos piliečiai negali visapusiškai naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.
Duomenų bazės padeda valdžios institucijoms kovoti ne tik su nusikaltimais, bet ir su politiniais disidentais. Biometriniai duomenys gali būti naudingi vyriausybės kritikų persekiojimui po jų rengiamų susibūrimų.
Laikai, kai atvirai savo nuomonę reiškiantys rusai galėdavo pasitraukti į atokius miestelius, kad išvengtų valdžios institucijų rūstybės – kaip tai darė per Josifo Stalino valymus – iš esmės jau praeityje.
Liepos mėn. duomenimis, apie 10 milijonų rusų vienaip ar kitaip naudojosi programėlėmis, kurioms reikalingi biometriniai duomenys. Kremlius siekia šį skaičių dar labiau padidinti, ragindamas piliečius naudoti šias identifikavimo priemones ne tik traukinių stotyse, bet ir oro uostuose.
Šiais metais Maskvos savivaldybė paskelbė, kad biometrinė sistema atpažins keleivius autobusuose ir tramvajuose bei automatiškai nuskaičiuos bilieto kainą po to, kai jie patvirtins pirkimą mobiliojoje programėlėje.
Kiti didieji Europos miestai taip pat turi plačiai išvystytus vaizdo stebėjimo tinklus. Ypač Londonas. Tačiau sistema Maskvoje yra labiau centralizuota ir naudoja biometriją, kad beveik be apribojimų galėtų identifikuoti asmenis, kuriuos užfiksuoja kameros.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, stebėjimo sistemos vaidmuo tapo dar reikšmingesnis.
Šalyje jau kelis mėnesius sklando gandai apie naują karo prievolės bangą – pirmąją masinę mobilizaciją nuo karo pradžios. Jei dar visai neseniai buvo palyginti paprasta išvengti šaukimo į kariuomenę, nes karo prievolės tarnybos skendo popierinių bylų šūsnyse, tai dabar, pasitelkus dirbtiniu intelektu patobulintas skaitmenines sistemas, tai tapo beveik neįmanoma.
Po to, kai 2022 metais tūkstančiai rusų pabėgo nuo mobilizacijos, Rusijos valdžia įvedė elektroninį šaukimą, turintį tokią pat teisinę galią kaip popieriniai pranešimai.
Meno ir mados fotografas Vladas, kuriam 28 metai, kovo mėnesį gavo šaukimą atvykti į karo prievolės biurą privalomai medicininei apžiūrai. Per programėlę „Valstybės paslaugos“ – centralizuotą portalą, skirtą valdžios paslaugoms, sveikatos priežiūrai ir tapatybės patvirtinimui – jis sužinojo, kad jam uždrausta išvykti iš šalies, kol jis neįvykdys šio reikalavimo.
Vladas, kuris dėl galimų valdžios represijų paprašė neviešinti jo pavardės, prisipažino dabar gyvenantis „apimtas baimės“, nes nepaisė gauto šaukimo, kurį pats laiko preliudu išsiuntimui į mūšio lauką.
„Tai yra totali kontrolė – atidavus šitiek duomenų, gali būti susektas kiekvienas tavo žingsnis“, – pažymėjo vyras. Įbaugintas visur įrengtų stebėjimo kamerų, Vladas nustojo naudotis metro.
Su Kremliumi siejami analitikai tikina, kad valdžia, pasitelkdama patogias programėles ir duomenų rinkimą, kuria sistemą, geriau atliepiančią žmonių poreikius nei Vakarų demokratijose. Jų teigimu, Vakarų šalys dėl nuolatinių pokyčių valdžioje sunkiai geba planuoti ilgalaikėje perspektyvoje, o kai kuriais atvejais skaitmeninių paslaugų sferos plėtrą apriboja asmens duomenų privatumo sumetimais.
Rusija vis dar per kelis žingsnius atsilieka nuo Kinijos. Ten veikia „socialinio kredito“ sistema, vertinanti žmones pagal jų elgesį finansiniais, teisiniais ir kitais klausimais bei ribojanti pažeidėjų laisvę. Tačiau akivaizdu, kad Rusijos technokratai Pekino skaitmeninę architektūrą laiko sau pavyzdžiu.
Politikos analitikas Glebas Kuznecovas, anksčiau dirbęs viename iš didžiausių su Kremliumi susijusių analitinių centrų, kaip už Vakarų sostines pranašesnius urbanistinius modelius nurodė Maskvą, valdomą ilgamečio jos mero Sergejaus Sobianino, ir Šendženą – Kinijos aukštųjų technologijų megapolį.
„Sobianino reitingai yra aukšti ne todėl, kad rinkimuose trūksta konkurencijos, – atsakydamas į klausimus raštu dėstė G.Kuznecovas, – bet todėl, kad miesto valdžia iš tikrųjų dirba gyventojų labui.“
FSB prieš Kremliaus technokratus
Tačiau saugumo grėsmę įžvelgusios Rusijos valdžios institucijos gali akimirksniu atjungti tinklus, palaikančius šias skaitmenines paslaugas. O tai atskleidžia įtampą tarp technokratinių agentūrų ir saugumo tarnybų.
Pavyzdžiui, šių metų kovą didžiojoje Maskvos centro dalyje, įskaitant ir metro sistemą, daugiau nei dviem savaitėms buvo netikėtai išjungtas mobilusis internetas, o tai laikinai pavertė niekinėmis daugelį išgirtų miesto skaitmeninių paslaugų.
Gyventojus pribloškė toks sprendimas. O kai kurie analitikai spėliojo, kad tai galėjo būti valstybinės paranojos pasekmė po ajatolos Ali Khamenei nužudymo Irane.
„Rusija grįžta į padėtį, kuri buvo prieš 25 metus, kai susiduriama su sulopyta globalizacija“, – pažymėjo etnografas Jeremy Morisas, vienas iš nedaugelio Vakarų akademikų, vis dar tęsiančių lauko tyrimus Rusijoje.
„Užėjęs į vieną vietą, gali atsidurti kibernetinėje ir technologiškai pažangioje erdvėje, – aiškino jis, – tačiau vos tik palieki šios aprėpties zoną, vėl sugrįžti į primityvią ekonomiką.“
Vienas Rusijos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pareiškė, kad valstybėje jau vyksta tylus karas.
Anot jo, technokratinės institucijos, tokios kaip Skaitmeninės plėtros ministerija, konfliktuoja su Federaline saugumo tarnyba (FSB) – ypač su jos liūdnai pagarsėjusiu politinės policijos skyriumi. Nors FSB turi prieigą prie skaitmeninių įrankių, ji nedalyvavo jų kūrime.
FSB teikia pirmenybę senamadiškiems analoginiams visuomenės stebėjimo ir kontrolės metodams, net jei tai reiškia, kad teks sugadinti technologijas, kurių plėtrai technokratai išleido milijardus, sakė šaltinis.
Tokią FSB poziciją, pasak pašnekovo, iš dalies lemia institucinis savisaugos instinktas – dirbtinis intelektas kelia grėsmę milžiniško jos agentų aparato egzistavimui.
Galų gale skaitmeninės ir saugumo agentūros varžosi dėl vieno žmogaus dėmesio ir pritarimo – Rusijos vadovo Vladimiro Putino, kuris pareikalavo, kad vyriausybė plėtotų dirbtinį intelektą, tuo pačiu saugodama jį nuo įtakos iš Vakarų.
Balandį kalbėdamas aukšto lygio susitikime Kremliuje dirbtinio intelekto tema, V.Putinas šį klausimą pristatė kaip egzistencinį iššūkį.
-
„Kada visa tai baigsis?“ – atviras rusų pasakojimas apie tai, kas iš tiesų vyksta Rusijoje
-
Lenkijos prezidento žodžiai sukėlė audrą – Tuskas ragina trinti įrašą
-
Atėjo lemtinga diena: rusų „elitas“ skuba išvežti vaikus ir giminaičius
-
Rusijoje prasidėjus rinkimams dėl dronų grėsmės uždarytos rinkimų apylinkės Sočyje
-
Putinas balsavo neįprastu būdu
-
TATENA: į Rusijos atominės elektrinės aušinimo bokštą pataikė dronas, gaisro nekilo
„Rusijos valstybės suverenumas artimoje ateityje – ir, be jokio perdėto dramatizmo – jos egzistencija priklauso nuo mūsų gebėjimo pasiekti gerų rezultatų dirbtinio intelekto, skaitmeninių platformų ir autonominių sistemų srityse“, – nurodė jis.
Nepaisant turimų ambicijų, Rusijai trūksta infrastruktūros ir techninės įrangos, kad ji galėtų plėtoti šią technologiją nepriklausomai nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų.
Vakarų sankcijos, įvestos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, apribojo galimybes gauti pažangiausių mikroschemų, o nuo karo pradžios daugelis geriausių šalies technikos specialistų paliko šalį.
Du pagrindiniai Rusijos dirbtinio intelekto modeliai – vienas, sukurtas didžiausio šalies valstybinio banko, ir kitas, išplėtotas pirmaujančios vietos technologijų bendrovės – buvo „įkvėpti“ arba yra stipriai priklausomi nuo atvirojo kodo architektūrų iš Kinijos.
Galiausiai, kaip pažymėjo Maskvoje gyvenantis politikos analitikas Ilja Graščenkovas, Rusiją greičiausiai apibrėš tai, ką jis pavadino bandymu „suderinti iš pažiūros nesuderinamus dalykus“.
Pasak jo, tai apima „išorinio skaitmeninio perimetro“ kūrimą siekiant atriboti šalį nuo pasaulio, kartu spartinant skaitmenizaciją pačios Rusijos viduje.
Šaukimo į kariuomenę sulaukęs fotografas Vladas prisipažino, kad su malonumu atsisakytų visų šių sklandžių, aukštųjų technologijų teikiamų patogumų, jei tik tai leistų susigrąžinti laisvę, kurios jam taip trūksta.
Gyvenimas Rusijoje, anot jo, dabar primena „gyvenimą su deguonies kauke“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
