2026-06-30 15:05

Naujoji žmogaus teisių įgaliotinė prakalbo apie kankinimus: pažėrė DI vaizdų

Rusijos propaganda pradėjo naują dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama diskredituoti Ukrainos kariuomenę. Šį kartą naujai paskirta Rusijos Federacijos žmogaus teisių komisarė Jana Lantratova paskelbė rengianti „ataskaitą“ apie neva Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus „žiaurumus“. Joje kartojami išgalvoti pasakojimai apie tariamai naudotus kankinimo metodus – „tridančio išdeginimą“, „pančius“ ir „grąžtus“, kuriais žmonės esą buvo kankinami Kursko srityje ir Mariupolyje.
Ukrainos karys
Ukrainos karys / „Shutterstock“ nuotr.

Kokia tai veikėja?

2026 m. gegužės 14 d. Rusijos Valstybės Dūma slaptu balsavimu naująja Rusijos žmogaus teisių įgaliotine (ombudsmene) paskyrė Janą Lantratovą. Ji pakeitė Tatjaną Moskalkovą, kuri pareigas ėjo dvi įstatymuose numatytas kadencijas.

Paskyrimo metu J.Lantratovai buvo 37 metai – ji tapo jauniausia žmogaus teisių įgaliotine per visą šios institucijos istoriją Rusijoje. Politikė atstovauja partijos „Teisingoji Rusija“ (rus. „Справедливая Россия“) frakcijai Dūmoje.

J.Lantratova yra įtraukta į Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų, Kanados, Australijos ir kitų valstybių sankcijų sąrašus.

Sankcijos jai pritaikytos dėl balsavimo už vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybes – vieną iš žingsnių, atvėrusių kelią plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 metais.

Netrukus po paskyrimo, J.Lantratova paskelbė rengianti vadinamąją ataskaitą, kurioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos kaltinamos civilių kankinimu Kursko srityje ir Mariupolyje.

Socialiniuose tinkluose bei viešojoje erdvėje pasipylė teiginiai, kad Sankt Peterburgo tarptautiniame teisės forume Rusijos žmogaus teisių įgaliotinė sesijoje „Europos istorinė amnezija“ pademonstravo daiktus, kuriais, jos teigimu, Ukrainos kariškiai kankino civilius Kursko srityje. Tarp jų buvo metalinis tridančio formos deginimo antspaudas ir grąžtas.

Veidrodinė taktika

Dokumente kartojami anksčiau Rusijos propagandoje skelbti, tačiau įrodymais nepagrįsti pasakojimai apie neva naudotus kankinimo būdus – „tridančio formos įkaitintą antspaudą“, pančius ir grąžtus.

Ukrainos Kovos su dezinformacija centras atkreipė dėmesį, kad Rusijos žmogaus teisių įgaliotinės Janos Lantratovos pristatoma vadinamoji „ataskaita“ remiasi nepatikrintais kaltinimais Ukrainos kariams.

Centro teigimu, pasakojimas apie neva Ukrainos karių vykdytą civilių ženklinimą, mėgdžiojant nacistinę Vokietiją, yra dalis ilgalaikės Rusijos propagandos kampanijos. Ja siekiama ukrainiečius tapatinti su naciais ir taip pateisinti Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą.

Anot Ukrainos Kovos su dezinformacija centro, pasakojimai apie tariamą Mariupolyje veikusią kankinimų vietą „Biblioteką“ ir kiti panašūs kaltinimai atitinka vadinamąją Kremliaus „veidrodinės propagandos“ (angl. mirroring) taktiką. Jos esmė – Ukrainai priskirti veiksmus, kuriuos, remiantis Jungtinių Tautų, tarptautinių tyrimų komisijų ir žmogaus teisių organizacijų surinktais įrodymais, okupuotose Ukrainos teritorijose vykdė Rusijos pajėgos.

Centro vertinimu, tokio pobūdžio „ataskaitos“ yra sistemingos Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis. Jomis siekiama sukurti tariamą įrodymų bazę, kuri vėliau naudojama propagandiniuose naratyvuose, mėginant sukelti abejonių dėl Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus ir perkelti kaltę Ukrainai.

Ekrano nuotr. /Jana Lantratova ir jos pateikti „įrodymai“
Ekrano nuotr. /Jana Lantratova ir jos pateikti „įrodymai“

Įrodymai – tik trys vaizdai

Rusijos pristatomos tariamų kankinimo priemonių nuotraukos taip pat kelia abejonių dėl jų autentiškumo. Visi trys eksponuojami daiktai – metalinis tridančio formos deginimo antspaudas, vadinamasis „kankinimo grąžtas“ ir grandinės su spyna – nufotografuoti vienodomis studijinėmis sąlygomis: neutraliame fone, tuo pačiu apšvietimu ir iš panašaus rakurso.

Toks pateikimas būdingesnis inscenizuotai ekspozicijai arba dirbtinio intelekto (DI) generuotam vaizdui, nei kriminalistiniam įrodymų fiksavimui. Įprastai galimi nusikaltimų įkalčiai dokumentuojami jų radimo vietoje, fiksuojant radimo aplinkybes, įrodymų saugojimo grandinę (angl. chain of custody), ekspertizių rezultatus ir kitą informaciją, leidžiančią nepriklausomai patikrinti jų kilmę.

Abejonių kelia ir pačių daiktų pobūdis. Tridančio formos metalinis antspaudas atrodo kaip preciziškai pagamintas fabrikinis dirbinys, o ne improvizuotas įrankis, kurį būtų tikėtina naudoti karo veiksmų zonoje.

Be to, sunku paaiškinti, kodėl asmenys, siekiantys nuslėpti nusikaltimą, naudotų įrankį su oficialiu Ukrainos valstybės simboliu, kuris tiesiogiai sietų jį su tariamais vykdytojais.

Vadinamasis „kankinimo grąžtas“ nuotraukoje tėra paprastas metalinis strypas be jokių mechaninių požymių, leidžiančių jį identifikuoti kaip grąžtą ar specialios paskirties įrankį. Analogiškai ir vadinamieji „pančiai“ vizualiai nesiskiria nuo įprastų grandinių bei spynų, plačiai naudojamų buityje, statybose ar logistikoje.

Vien tik šių objektų atvaizdai neleidžia daryti išvados, kad jie buvo naudojami kankinimams ar apskritai susiję su tariamais karo nusikaltimais.

Šiuo atveju svarbus ir platesnis kontekstas. Skirtingai nei Rusijos pristatomi nepatikrinti eksponatai, Rusijos kariuomenės vykdyti kankinimai okupuotose Ukrainos teritorijose yra išsamiai dokumentuoti tarptautinių institucijų. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras (OHCHR) ir Nepriklausoma tarptautinė Ukrainos tyrimo komisija paviešino ataskaitas, kuriose aprašomi sistemingi kankinimai Kijivo, Černihivo, Charkivo, Sumų, Chersono ir kitose srityse.

Tyrėjai užfiksavo elektros smūgių naudojimą, mušimus, netikras egzekucijas, seksualinį smurtą ir kitus kankinimo metodus, remdamiesi šimtais nukentėjusiųjų apklausų bei kitais fiziniais įrodymais.

Papildomų įrodymų pateikė ir tarptautinė organizacija „Global Rights Compliance“, kartu su JAV remiamais tyrėjais dokumentavusi mažiausiai 20 Rusijos įrengtų kankinimų vietų Chersone.

Tyrimas grindžiamas ne tik daugiau kaip tūkstančio liudytojų parodymais, bet ir Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) dokumentais bei finansiniais įrašais, siejančiais šių objektų veiklą su Rusijos valstybės institucijomis. Analogiškas išvadas dėl sistemingų kankinimų Bučoje, Chersone ir kitose okupuotose teritorijose paskelbė ir tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“.

Tai iš esmės skiria tarptautinių tyrimų išvadas nuo Rusijos pareigūnų viešai demonstruojamų „įrodymų“: pirmosios grindžiamos nepriklausomais tyrimais, liudytojų parodymais, ekspertizėmis ir patikrinamais dokumentais, o antrosios – pavieniais nepatvirtintos kilmės eksponatais, kurių autentiškumui pagrįsti nepateikta jokių patikrinamų įrodymų.

Reikšmingas ir kontekstas, kuriame šie kaltinimai buvo pristatyti. J.Lantratova juos paskelbė Rusijos valstybės organizuotame Sankt Peterburgo tarptautiniame teisės forume, kurio sesiją moderavo valstybinio propagandos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian. Tai nebuvo nepriklausoma teisinė institucija ar tarptautinis tyrimo mechanizmas, galintis vertinti tokių kaltinimų pagrįstumą.

Stopkadras/Margarita Simonian
Stopkadras/Margarita Simonian

Pažėrė ir daugiau melagienų

Savo kalboje Rusijos žmogaus teisių gynėja paskelbė ir daugiau melagingų teiginių.

Vienas iš J.Lantratovos teiginių buvo skirtas Vakarų valstybių švietimo sistemai. Ji tvirtino, esą darželiuose vaikams užduodamas klausimas, ar jie nori būti berniuku, ar mergaite, o nespėjus į jį atsakyti per nustatytą laiką, be tėvų sutikimo skiriami antidepresantai.

Tačiau šis pasakojimas neatitinka tikrovės. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, Jungtinėje Karalystėje, JAV ar Kanadoje nėra teisės aktų ar medicinos praktikos, numatančios galimybę ikimokyklinio amžiaus vaikams skirti antidepresantus ar kitus vaistus dėl lytinės tapatybės klausimų, juolab be tėvų ar teisėtų globėjų sutikimo.

Shutterstock nuotr./Vaikų darželis
Shutterstock nuotr./Vaikų darželis

J.Lantratova taip pat tvirtino, kad Vakarų mokyklose vaikams esą leidžiama tapatintis su katėmis ar šunimis, o tokiems mokiniams įrengiami specialūs loviai ar kraiko dėžės.

Šis pasakojimas nėra naujas – jis internete pradėjo plisti dar 2021–2022 m. ir nuo to laiko ne kartą buvo paneigtas. Įvairiose JAV ir kitų Vakarų šalių mokyklose bei mokyklų rajonuose, kurie buvo minimi socialiniuose tinkluose kaip neva turintys tokią praktiką, administracijos oficialiai patvirtino, kad tokie teiginiai yra išgalvoti.

Nepriklausomos faktų tikrinimo organizacijos, įskaitant „PolitiFact“, šį naratyvą įvertino kaip visiškai melagingą („Pants on Fire“). Tyrimų metu nenustatyta nė vieno patikimo atvejo, kuris patvirtintų, kad mokyklose mokiniams būtų įrengiamos kraiko dėžės ar specialios vietos valgyti dėl jų tariamos tapatybės su gyvūnais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Modulinio darželio „Vandenis“ atidarymas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Modulinio darželio „Vandenis“ atidarymas

„Der Spiegel“ viršelis tikras, tačiau jo interpretacija – klaidinanti

J.Lantratova teisingai nurodė, kad Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ 2026 m. birželio 19 d., o ne birželio 22 d., išleido numerį su viršelio antrašte „Unser Krieg gegen Russland“ („Mūsų karas prieš Rusiją“). Numeris buvo skirtas artėjančioms 85-osioms nacistinės Vokietijos įsiveržimo į Sovietų Sąjungą metinėms.

Tačiau tolesnė Rusijos pareigūnės interpretacija neatitinka publikacijos turinio. J.Lantratova teigė, kad šis viršelis esą rodo Vakarų bandymą pateisinti nacistinę Vokietiją ir tęsti jos karą prieš Rusiją. Vis dėlto pats „Der Spiegel“ straipsnis yra skirtas kritiškai įvertinti Vokietijos istorinę atsakomybę už Antrąjį pasaulinį karą.

Jame aptariami nacių įvykdyti karo nusikaltimai, priverstinis civilių darbas, Leningrado blokada ir tai, kaip istorinė atsakomybė veikia šiandieninius Vokietijos sprendimus remti Ukrainą ginkluote.

Creative Commons nuotr./Pergalės diena Europoje
Creative Commons nuotr./Pergalės diena Europoje

15min verdiktas: melas. Rusijos žmogaus teisių įgaliotinės Janos Lantratovos pasisakymuose tikri faktai maišomi su nepagrįstais kaltinimais, seniai paneigtomis melagienomis ir klaidinančiomis interpretacijomis.

Vadinamoji „ataskaita“ apie Ukrainos karių nusikaltimus nepateikia patikrinamų įrodymų, o teiginiai apie Vakarų mokyklas ir darželius kartoja ne kartą paneigtus dezinformacijos naratyvus.

Nors kai kurie faktai, pavyzdžiui, apie „Der Spiegel“ viršelį, yra tikslūs, jų interpretacija iškraipo publikacijos turinį ir kontekstą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą