Šių metų vasario 16 dieną, per antrąsias Aleksejaus Navalno mirties metines, jo našlė Julija Navalnaja, kartu su keturių šalių užsienio reikalų ministrais, pasirodė spaudos konferencijoje, surengtoje Miunchene saugumo konferencijos metu, ir paskelbė opozicionieriaus mirties priežastį.
„Jungtinė Karalystė, Švedija, Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai yra įsitikinę, kad A.Navalnas buvo nunuodytas mirtinu toksinu“, – teigiama šių šalių bendrame pareiškime. Jame teigiama, kad šie rezultatai gauti „išanalizavus jo kūno audinių mėginius“.
Nustatyta, kad Rusijos opozicijos lyderis mirė kalėjime po to, kai buvo nunuodytas mirtinu toksinu, randamu Ekvadoro medlaipinėse varlėse. Manoma, kad varlių nuodai, vadinami epibatidinu, buvo panaudoti, kai 47-erių A.Navalnas 2024 m. vasario 16 d. staiga mirė.
„Rusija tvirtino, kad A.Navalnas mirė dėl natūralių priežasčių. Tačiau, atsižvelgiant į epibatidino toksiškumą ir simptomus, apie kuriuos buvo pranešta, labai tikėtina, kad jo mirties priežastis buvo nunuodijimas“, – teigiama pareiškime.
Šis „barbariškas“ veiksmas – neurotoksino, kuris klasifikuojamas kaip cheminis ginklas, panaudojimas – galėjo būti įvykdytas tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybės, šeštadienį Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė JK, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos ir Nyderlandų užsienio reikalų ministrai.
Šios keturios šalys paskelbė planuojančios pateikti savo išvadas Jungtinių Tautų cheminių ginklų priežiūros institucijai – Cheminių ginklų uždraudimo organizacijai (OPCW).
Maskva niekada iki galo nepaaiškino jo mirties priežasčių ir tesakė, kad jis blogai pasijuto ir susmuko po pasivaikščiojimo pataisos kolonijoje, kurioje kalėjo.
Oficialiame dokumente, išduotame giminėms po mirties, teigiama kad A.Navalno mirties priežastimi tapo kombinuota liga: hipertenzinė liga su kraujagyslių ir organų pažeidimais, difuzinė miokardiosklerozė, komplikuota galvos smegenų edemos, širdies skilvelių virpėjimo ir plaučių edemos išsivystymo.
Daug versijų dėl mirties
A.Navalnas – griežtas Rusijos prezidento kritikas – mirė 2024 metų vasario 16 dieną viename Arkties kalėjime, kur atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, kurie plačiai vertinami kaip kerštas už jo opozicinę veiklą.
Jau netrukus po jo mirties kai kurie rusų propagandininkai ėmė tvirtinti, kad jis mirė perdozavęs vaistinio preparato, kurį vartojo dar prieš patekdamas į kalėjimą – psichikos sveikatos sutrikimams kontroliuoti skiriamo ličio.
Taip pat buvo tvirtinančių, kad ličio jam nebuvo duodama įkalinimo įstaigoje, o jo trūkumas tapo daugybinio organų nepakankamumo priežastimi.
Kuo čia dėtas litis?
Apie litį A.Navalno kraujyje pirmą kartą prabilta dar 2020 metais, po opozicionieriaus apnuodijimo koviniu cheminiu ginklu „Novičiok“.
2020 m. gruodį Berlyno klinikos „Charité“ darbuotojai, kur po pasikėsinimo į jo gyvybę buvo gydomas Aleksejus Navalnas, mokslo žurnale „The Lancet“ paskelbė straipsnį apie „44 metų vyro iš Rusijos“ apnuodijimą „Novičiok“ grupės nuodais.
Politiko pavardė straipsnyje nebuvo minima, tačiau vėliau klinika patikslino, kad kalbama būtent apie A.Navalną.
Netrukus po to, kai opozicionierius buvo pervežtas į Vokietiją, klinika paskelbė, kad A.Navalnas buvo apnuodytas cholinesterazės inhibitoriumi – ši medžiaga naudojama tiek vaistams, tiek nervų sistemą veikiančioms dujoms „Novičiok“, kuriomis 2018 m. buvo apnuodytas Rusijos dvigubas agentas Sergejus Skripalis.
Pirminę informaciją apie tai, kad A.Navalnas buvo apnuodytas cholinesterazės inhibitoriumi, nedetalizuojant konkrečios medžiagos, klinika paskelbė 2020 m. rugpjūtį.
Tai paliko erdvės propagandinėms Rusijos interpretacijoms – imta tvirtinti, kad ši medžiaga gali būti aptinkama daugelyje vaistinių preparatų ir nebūtinai į opozicionieriaus kūną atkeliavo su „Novičiok“ nuodais.
Po mėnesio mažai žinomo vokiečių kalba leidžiamo leidinio „World Economy“ svetainėje (jam vadovauja valdžiai palankus Rusijos žurnalistas Aleksandras Sosnovskis) pasirodė šveicarų neurologu prisistatančio Vitalijaus Kozako tekstas, kuriame jis „aptiko prieštaravimų“ „The Lancet“ paskelbtame straipsnyje apie A.Navalną.
Remdamasis V.Kozako išvadomis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareikalavo Europos valstybių lyderių paaiškinimų, o ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad Vakarai vengia atsakyti į „nepatogius klausimus“ apie A.Navalną.
Vaistus prilygino cheminiam ginklui
Rusų propagandininkai tuomet tvirtino, kad litis į kraujotaką gali patekti tik vartojant specializuotus vaistus, kurie beveik išimtinai naudojami psichikos sutrikimams gydyti.
„Egzistuoja mokslinių publikacijų, kuriose teigiama, kad litis slopina cholinesterazės aktyvumą. Tuo tarpu „Charité“ gydytojai neatskleidė, kodėl Navalnas vartojo litį, kuris skubiojoje medicinoje nėra taikomas“, – kėlė klausimus Kremliui lojali žiniasklaida.
Taip pat buvo tvirtinama, esą vartojant kartu su tam tikrais kitais vaistais arba alkoholiu, ličio turintys preparatai gali sukelti nepageidaujamą reakciją, prilygstančią apsinuodijimui „Novičiok“ nervus paralyžiuojančia medžiaga. Tai nėra tiesa.
Iš tikrųjų pačiame žurnalo „The Lancet“ straipsnyje litis apskritai neminimas – jis pateikiamas tik priede su Navalno tyrimų rezultatais. Ten nurodyta, kad kraujyje litis buvo aptiktas, o jo buvimas šlapime nebuvo tirtas, nes jis jau buvo rastas kraujyje.
Tam tikrais kiekiais litis yra kiekvieno žmogaus kraujyje. Net ir atlikus pakankamai jautrų kokybinį ličio kiekio kraujyje tyrimą, tikėtina, būtų gautas teigiamas rezultatas. Tačiau tai savaime nereiškia, kad asmuo vartoja ličio preparatus ar turi su tuo susijusių sveikatos sutrikimų.
Šios versijos žlugo jau tų pačių metų rugsėjį, kuomet Vokietijos vyriausybės atstovas paskelbė, kad V.Putino oponentas buvo apnuodytas būtent „Novičiok“ grupės nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Steffeno Seiberto el. paštu išplatintame pareiškime teigiama, kad Vokietijos karinės laboratorijos atlikti A.Navalno kraujo mėginių toksikologiniai tyrimai pateikė neabejotinų įrodymų, jog Rusijos opozicijos atstovas buvo apnuodytas būtent „Novičiok“ medžiaga.
Taip pat tarp priežasčių, dėl ko A.Navalnas atsidūrė ligoninėje, propagandininkai vardijo ir naminę degtinę, psichosomatinį stresą, pernelyg griežtą dietą, sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje ir neįvardytos lėtinės ligos paūmėjimą.
Vis dėlto net jei kuri nors iš išvardytų priežasčių būtų sukėlusi simptomus, identiškus apsinuodijimui „Novičiok“ (nors taip nėra), tai nepaaiškintų „Novičiok“ buvimo Navalno kraujyje, kurį nepriklausomai patvirtino Vokietija, Prancūzija, Švedija ir Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW).
Ličio naratyvas yra klasikinis „informacinio triukšmo“ pavyzdys – kai antraeilis faktas pateikiamas kaip pagrindinis, siekiant supainioti auditoriją.
Kaltę dėl mirties neigia
Kremlius atmetė kaip „šališką ir nepagrįstą“ penkių Europos šalių vertinimą, kad Rusijos opozicijos lyderis A.Navalnas prieš dvejus metus mirė nuo apnuodijimo, būdamas įkalintas Arkties kalėjime.
„Mes, žinoma, nepriimame tokių kaltinimų. Mes su jais nesutinkame. Laikome juos šališkais ir nepagrįstais“, – per kasdienę spaudos konferenciją žurnalistams teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat atmetė teiginius, jog prie opozicionieriaus nužudymo galėtų būti prisidėjęs Kremlius ir V.Putinas asmeniškai.
„Kai bus gauti tyrimų rezultatai ir paviešintos medžiagų formulės, tuomet pakomentuosime atitinkamai“, – pareiškė M.Zacharova.
„Iki tol visi tokie pareiškimai tėra propaganda, skirta nukreipti dėmesį nuo aktualių Vakarų problemų“, – pridūrė ji.
Tačiau tokie argumentai nieko neįtikino.
JK užsienio reikalų ministerijos pareiškime teigiama: „Epibatidinas natūraliai randamas Pietų Amerikos laukinėse medlaipinėse varlėse. Nelaisvėje laikomos medlaipinės varlės šio toksino negamina, o Rusijoje jis natūraliai nerandamas. Nėra jokio nekalto paaiškinimo, kodėl jis buvo rastas Navalno organizme“.
15min verdiktas: melas. Rusijos propagandiniai teiginiai, esą A.Navalnas mirė dėl ličio vartojimo ar jo trūkumo, neatitinka nei medicininių duomenų, nei nepriklausomų tyrimų išvadų.
2020 m. Berlyno klinikos „Charité“ ir vėliau nepriklausomų laboratorijų, įskaitant Cheminių ginklų uždraudimo organizaciją, atlikti tyrimai patvirtino apsinuodijimą „Novičiok“ grupės nervus paralyžiuojančia medžiaga, o litis nebuvo įvardytas nei kaip apsinuodijimo priežastis, nei kaip kliniškai reikšmingas veiksnys.
Naujausiose penkių Europos valstybių paskelbtose išvadose nurodoma, kad po mirties audinių analizėse aptiktas epibatidinas – itin stiprus neurotoksinas, natūraliai randamas tik Pietų Amerikos medlaipinėse varlėse ir neturintis jokio terapinio panaudojimo.
Versijos apie ličio poveikį ar jo trūkumą nepaaiškina nei šios medžiagos buvimo organizme, nei klinikinių aplinkybių, todėl vertintinos kaip informacinio triukšmo taktika, siekiant sukurti alternatyvų, mokslu nepagrįstą naratyvą.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.





