Operacija „greičiausiai amerikiečių pajėgas šalies viduje priverstų veikti kelias dienas ar ilgiau“, rašoma straipsnyje, kuriame remiamasi neįvardytais saugumo pareigūnais.
Pasak šaltinių, D.Trumpas dar nepriėmė sprendimo, tačiau „iš esmės lieka atviras šiai idėjai, nes ji galėtų padėti pasiekti pagrindinį jo tikslą – neleisti Iranui kada nors pasigaminti branduolinį ginklą“.
„The Wall Street Journal“ pašnekovas nurodė, kad D.Trumpas paragino savo patarėjus įtikinti Iraną sutikti su šios medžiagos perdavimu kaip karo veiksmų nutraukimo sąlyga.
Pokalbiuose su savo politiniais sąjungininkais Amerikos lyderis aiškiai leido suprasti, kad Teheranas negalės pasilikti urano, ir aptarė galimybę paimti jį jėga, jei šalis nesutiks jo atiduoti prie derybų stalo.
Tekste cituojami pareigūnai teigė, kad JAV prezidentas dar nepriėmė sprendimo, ar tęsti misiją, ir kad jis svarsto pavojų JAV kariams.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karolin Leavitt pabrėžė, kad bet kokie Pentagono pasirengimai „nereiškia, kad prezidentas priėmė sprendimą“.
Pentagonas nieko nekomentavo, o JAV centrinės vadavietės atstovas spaudai atsisakė komentuoti.
Prieš Izraeliui ir Jungtinėms Valstijoms 2025 m. birželį surengiant seriją smūgių prieš Irano branduolinius objektus, buvo manoma, kad šalis turi daugiau kaip 400 kg itin prisodrinto urano, nurodė „The Wall Street Journal“.
Sekmadienio vakarą D.Trumpas žurnalistams sakė, kad Iranas turi daryti tai, ko reikalauja JAV, arba „jie neturės šalies“.
Prabilęs apie Irano uraną, jis pažymėjo: „Jie ketina mums atiduoti branduolines dulkes“.
Laikraštis „The New York Times“ praneša, kad į regioną dislokuoti kariai „galėtų būti panaudoti misijoje, kurios tikslas – Irano Isfahano branduolinėje gamykloje laikomas ypač prisodrintas uranas“, tačiau jie taip pat galėtų būti panaudoti užimti Chargo salą arba apsaugoti Hormūzo sąsiaurį.
Anksčiau šį mėnesį „The New York Times“ taip pat rašė, kad D.Trumpas „aiškiai svarsto“ operaciją, kurios tikslas būtų „perimti ir sunaikinti beveik bomboms pritaikytą branduolinę medžiagą, kuri, kaip manoma, didžiąja dalimi saugoma giliai po Isfahano kalnu“.
Abu leidiniai nurodo, kad operacija būtų sudėtinga ir rizikinga.


