„Pasakysiu štai ką: anksčiau rusai ketino užimti visų keturių regionų administracines sienas. Dabar jie atsisakė šių reikalavimų ir, išskyrus vieną vietą, lieka kontaktinės linijos ribose“, – paaiškino jis.
H.Fidanas pridūrė, kad per trečiąjį Ukrainos ir Rusijos derybų etapą Turkijoje pirmą kartą buvo pateiktos konkrečios kiekvienos pusės pozicijos. Pasak jo, vėliau jos taip pat buvo aptartos JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikime Aliaskoje.
Turkijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad dabar Rusija nori perimti viso Donecko regiono kontrolę ir išlaikyti savo pozicijas palei kontaktinę liniją Zaporižios srityje.
„Tai, kad jie tai pasakė ir susitarė, kad tai garantuos saugumo mechanizmas, iš tikrųjų siūlo kažką tikrai puikaus. Tai suteikia pagrindą šiam karui, kuris tęsiasi jau beveik ketverius metus. Yra aspektų, kuriuos sunku priimti abiem šalims, ypač ukrainiečiams“, – kalbėjo turkų ministras.
Tačiau H.Fidanas pripažino, kad, jei Ukraina praras Donecko sritį, bus sunkiau apginti likusią teritoriją. Pasak jo, tarptautinės saugumo garantijos turėtų padėti stabilizuoti padėtį ir palengvinti dialogą.
Šiuo metu Rusija kontroliuoja 88 proc. Donbaso ir 73 proc. Zaporižios bei Chersono regionų, iš viso – apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Nepaisant ambicingų planų, Rusijos kariuomenė žengia į priekį labai lėtai: pernai jai pavyko užimti 1 proc. Ukrainos teritorijos, o 2025 m. vasaros puolimo metu – 0,3 proc.
V.Putino teritorinių pretenzijų sušvelninimą patvirtino ir Kremliui artimi naujienų agentūros „Reuters“ šaltiniai. Jų teigimu, Rusijos prezidentas vis dar reikalauja, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš Donbaso, bet yra pasirengęs įšaldyti frontą Zaporižios ir Chersono regionuose.
Tuo pačiu metu, kaip galimo susitarimo dalis, Maskva taip pat esą yra pasirengusi grąžinti Kyjivuii Charkivo, Sumų ir Dnipropetrovsko regionų teritorijas, kurios yra Rusijos kontrolėje.
Tačiau V.Putinas vis dar reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO, nori teisiškai įpareigojančių garantijų, kad blokas neplės į rytus, Ukrainos neutralumo, jos ginkluotųjų pajėgų dydžio apribojimų ir Vakarų kariuomenės dislokavimo jos teritorijoje net kaip taikos palaikymo pajėgų, teigė „Reuters“ šaltiniai.
Anksčiau „Politico“ rašė, kad Europos diplomatai ir kariuomenės pareigūnai svarsto galimybę sukurti 40 km buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos pozicijų. Plane taip pat numatyta dislokuoti taikos palaikymo pajėgas paliauboms stebėti.
-
Analitikai: ką iš tiesų sako Putinas derybų fone dronais ir raketomis talžydamas Ukrainą
-
Stipriai dega: Ukraina smogė naftos produktų pumpavimo stočiai Rusijoje
-
Ukrainoje – gedulas: Kyjivas pagerbia 23 brutalaus Rusijos išpuolio aukas
-
Švedija iškvietė Rusijos ambasadorių po mirtino išpuolio Kyjive
-
Zelenskis: prie Pokrovsko telkiasi apie 100 tūkst. rusų karių
-
Raketos žudikės: JAV parduoti nauji ginklai sieks jautriausias Rusijos vietas
Pažymima, kad ši iniciatyva yra prieštaringa, nes Ukrainai greičiausiai teks daryti teritorinių nuolaidų. Be to, Jungtinės Valstijos kol kas aktyviai nedalyvauja šiose diskusijose.
