Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 spalio 1d. 08:23 , Atnaujinta: 2017 spalio 1d. 21:27

Smurto proveržis: policininkai katalonus spardė ir tampė už plaukų, sužeistųjų skaičius pasiekė 761

Riaušių policija neleidžia katalonams balsuoti.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Riaušių policija neleidžia katalonams balsuoti.

Katalonai ėmė būriuotis eilėse prie balsavimo punktų dar su aušra. Nors Ispanijos centrinė valdžia draudžia referendumą dėl Katalonijos atsiskyrimo, jie vis tiek panoro balsuoti. Kai kurios balsavimo apylinkės Katalonijoje atsidarė 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, kaip buvo numatyta. Netrukus, kaip ir buvo baimintasi, prasiveržė smurtas.

Suprasti akimirksniu

  • Kai kurios balsavimo apylinkės atsidarė Katalonijoje 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku, kaip buvo numatyta;
  • Šiam referendumui dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos kategoriškai prieštarauja Ispanijos valdžia;
  • Barselonoje buvo konfiskuojamos balsadėžės ir balsalapiai;
  • Pranešama apie policijos į minią paleistas gumines kulkas;
  • Smarkiai daugėja sužeistųjų.

21.27 val. Išaugo sužeistųjų skaičius

Naujausiais duomenimis, per susirėmimus su Ispanijos pareigūnais sužeisti 761 žmogus. Vien tik Barselonoje sužeisti 335 žmonės.

20.27 val. Balsavimo punktai uždaromi po pusvalandžio

Katalonijos valdžia paskelbė, kad balsavimas nelegaliame referendume vyks ne ilgiau kaip iki 20 val. vietos laiku (21 val. Lietuvos laiku).

Katalonijos nepriklausomybės referendumo duomenų perdavimas internetu blokuojamas

Ispanijos centrinė valdžia visiškai užblokavo duomenų apie balsavimą oficialiai uždrausto Katalonijos nepriklausomybės referendumo perdavimą internetu, praneša laikraštis „El Pais“.

Ispanijos žiniasklaidos duomenimis, Civilinė gvardija užėmė ir visiškai kontroliuoja Katalonijos regioninį telekomunikacijų centrą, o, kaip jau buvo skelbta, daugumai regiono mokyklų, kuriose buvo įkurtos balsavimo apygardos buvo atjungtas internetas, siekiant sužlugdyti referendumą.

Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti. Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę.

Ispanų policininkai Katalonijos referendumo šalininkus spardė ir tampė už plaukų, rodo filmuota medžiaga

Barselonoje ispanų policininkai sekmadienį spardė, mušė žmones ir tempė juos už plaukų per susirėmimus, mėgindami sustabdyti referendumą dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės, rodo vienos balsuotojos nufilmuota medžiaga.

Naujienų agentūros „The Associated Press“ gautame vaizdo įraše matoma, kaip Ispanijos policijos pareigūnai tampo ir stumdo žmones nuo laiptų Pau Clariso mokykloje Barselonos Sant Marčio rajone. Vienas pareigūnas matomas nušokantis nuo laiptų ir pataikantis ant žmogaus, gulinčio ant žemės.

Viena moteris matoma tempiama už plaukų, o kiti – spardomi gulintys ant žemės. Įraše girdisi garsūs žmonių klyksmai ir šūksniai „Nešdinkitės!“, skirti pareigūnams.

Šį vaizdą nufilmavusi moteris sakė, kad balsuotojai tiesiog sėdėjo ir stengėsi tokiu būdu sutrukdyti policijos veiksmams. Ji teigė nemačiusi jokių provokacijų. Vaizdo įrašo autorė prašė neviešinti jos vardo.

18.40 val. Susidūrimai tęsiasi

Užfiksuota ir daugiau Ispanijos policijos pareigūnų susidūrimų su Katalonijos policininkais. Už 50 kilometrų nuo Barselonos esančioje Sant Joanos de Vilatorrados vietovėje Civilinės gvardijos pareigūnai apsistumdė su vietos pareigūnais, kai pirmieji norėjo patekti į balsavimo vietą ir ją uždaryti.

18.15 val. Sulaikė tris žmones

Ispanijos vidaus reikalų ministerija patikslino, kad:

  • 92 nelegalūs balsavimo punktai policijos ir Civilinės gvardijos pareigūnų buvo uždaryti;
  • trys žmonės, tarp jų viena mergaitė, buvo sulaikyti už nepaklusimą pareigūnams ir pareigūno užpuolimą;
  • devyni policininkai ir trysCivilinės gvardijos pareigūnai buvo sužeisti.

18.03 val. Sužeistųjų dar daugiau

Per susirėmimus su Ispanijos pareigūnais Katalonijoje sužeista daugiau kaip 465 žmonės, pranešė Barselonos meras.

16.50 val. Regioninės ir valstybinės policijos susidūrimai

Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip regioninės Katalonijos policijos pareigūnai susiduria su Ispanijos policininkais.

Jie bando sutrukdyti Madrido reikalavimus vykdantiems Ispanijos pareigūnams ištempti iš minios agresyviausius protestuotojus.

16.27 val.

Ispanijos leidinys „El Pais“ paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip riaušių policija patenka į vieną Barselonos mokyklų. Joje turėjo balsuoti Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as.

16.24 val. Ispanijos valdžia ragina Kataloniją liautis vaidinus farsą

Ispanijos centrinė vyriausybė sekmadienį pareikalavo, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as atšauktų nepriklausomybės referendumą regione, kuriame turėjo įsikišti policija, kad balsavimas neįvyktų, ir tokį referendumą vadino farsu.

„C.Puigdemont'as ir jo komanda, tik jie yra atsakingi už visa tai, kas vyksta šiandien, ir už visa tai, kas gali įvykti, jeigu jie nenutrauks šio farso“, – sakė Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje Enricas Millo per spaudos konferenciją.

Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes.

„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė E.Millo.

Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų, – pridūrė jis.

„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – pridūrė jis.

Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti.

Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu.

„Ispanijos demokratija susiduria su didžiausiu savo iššūkiu“, – sekmadienį skelbė didžiausio šalies dienraščio „El Pais“ antraštė.

15.26 val. Smarkiai padaugėjo sužeistųjų

Ispanijos „El Pais“ praneša, kad smarkiai padaugėjo sužeistųjų – jų šiuo metu priskaičiuojama 337.

Taip pat skelbiama, kad sužeisti ne tik civiliai – nukentėjo 11 pareigūnų.

14.57 val. Sužeisti ir policijos pareigūnai

Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad devyni policijos pareigūnai ir du Civilinės gvardijos („Guardia Civil“) pareigūnai buvo sužeisti, bandydami sustabdyti nelegalų referendumą. Taip pat paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad asmenys, pasislėpę po gobtuvais, mėto į policijos būstinė Barselonoje, įvairius daiktus.

Vidaus reikalų ministerija taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kur Civilinės gvardijos pareigūnai bėga nuo žmonių, besimėtančių akmenimis.

14.35 val. Katalonijoje veikia 73 proc. balsavimo centrų

Ginčijamas Katalonijos nepriklausomybės referendumas vyksta 73-ijuose proc. iš maždaug 6 tūkst. balsavimo centrų, nors policija bandė sustabdyti balsavimą ir buvo technologinių kliūčių, sakė regiono vyriausybės atstovas.

Jordi Turullas ragino katalonus išlikti ramius ir kantrius, bet „pilietiškai ir taikiai“ ginti savo teisę balsuoti. Toks raginimas buvo paskelbtas policijai per susirėmimus su protestuojančiais rinkėjais blokavus balsavimą kai kuriuose centruose ir konfiskavus balsadėžes. Barselonoje policija į protestuotojus šaudė guminėmis kulkomis.

J.Turullas sakė, kad „pasaulis pamatė Ispanijos valstybės smurtą“, ir policijos veiksmus pavadino „represija, primenančia (Francisco) Franco erą“ – Ispanijos 1939-1975 metų diktatūrą.

Pasak J.Turullo, Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje Enricas Millo dėl tokių priemonių turėtų atsistatydinti.

Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad medicinos pagalba suteikta 38 asmenims, nukentėjusiems per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse.

Nurodoma, kad 35 žmonės sužeisti lengvai, o trys „sunkiau“; devyni nuvežti į sveikatos centrus; „dauguma atvejų buvo sumušimai, galvos svaigimas ir nerimo priepuoliai“

14.25 val. Guminė kulka pataikė į akį

Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad vienam žmogui į akį pataikė guminė kulka. Žmogus skubiai išgabentas operacijai į Barselonos Saint Pau ligoninę.

14.14 val. Madride susirinko protestuojantys

Nedidelis būrys protestuojančių susirinko Madrido „Plaza Mayor“ ir „Puerta del Sol“ aikštėse. Grupelės žmonių mojavo Ispanijos vėliavomis ir skandavo „Aš ispanas“, „Ispanija vieninga, niekada nepasidalijusi“.

Tuo metu skaitytojas Pranas M. atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ispanijos riaušių policija iš vienos balsavimo vietų Barselonoje išmeta žmones, vienai merginai griebia už plaukų ir tįsia ją lauk. Dėkojame Pranui už atsiųstą vaizdo įrašą, kurį jis gavo iš bičiulio, gyvenančio Katalonijoje.

14.05 val. Vis daugiau Ispanijos policijos smurto prieš katalonus įrodymų

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose fiksuojamas Ispanijos policijos brutalus elgesys protestuojančių katalonų atžvilgiu.

Ispanas žurnalistas Hectoras Juanatey pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matomas policijos smurtas, vaikant balsuoti Madrido neteisėtu laikomame referendume. Šie vaizdai užfiksuoti prie Guinardo turgaus, Barselonoje.

12.59 val. Yra sužeistų

Ispanų „El Pais“ skelbia apie sužeistuosius. Skaičiuojama, kad per susirėmimus su pareigūnais sužeisti bent 38 žmonės. Jiems prireikė medikų pagalbos.

12.50 val. Ispanija užsipuolė Katalonijos regiono policiją, kad ši neuždarė balsavimo vietų

Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje sekmadienį griežtai kritikavo regiono policiją, kad ši neuždarė balsavimo vietų ir neblokavo nepriklausomybės referendumo, kurį Madridas laiko neteisėtu.

„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė Enricas Millo..

Imtis priemonių Ispanijos nacionalinės policijos ir Civilinės gvardijos pareigūnams, kurie konfiskavo balsadėžes ir balsalapius, ir uždarė balsavimo vietas, pridūrė jis.

„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – sakė E.Millo.

Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes.

12.00 val. Pranešama, kad protestuojantys katalonai buvo apšaudyti guminėmis kulkomis

Ispanijos socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai apie Ispanijos riaušių policijos veiksmus prieš besirenkančius balsuoti katalonus. Skelbiama, kad žmonės apšaudyti guminėmis kulkomis.

Princetono universiteto politikos filosofijos tyrėjas Jordi Graupera pasidalino šaudymo vaizdo įrašu ir nuotraukomis, kuriose matomos guminės kulkos.

11.46 val. Katalonijos lyderis nuvyko balsuoti į kitą vietą

Katalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as sekmadienį balsavo Madrido uždraustame referendume, nors policija ir stengiasi jį sutrukdyti, verždamasi į balsavietes.

Katalonijos vyriausybė tviteryje paskelbė C.Puigdemont'o nuotrauką, kaip jis balsuoja Korneljos de Terio mieste Žironos provincijoje – visai kitoje vietoje negu iš pradžių laukta, kad jis balsuos.

11.30 val. Ispanijos policija įsiveržė į vieną Katalonijos balsavimo centrą

Riaušėms pasirengusi Ispanijos policija sekmadienį įsiveržė į balsavimo centrą, kuriame referendume dėl Katalonijos nepriklausomybės turėjo balsuoti regiono lyderis.

Civilinės gvardijos policininkai plaktuku išdaužė Sant Chulija de Ramiso, esančio netoli Katalonijos Žironos miesto, balsavimo centro paradinių durų stiklą ir panaudodami metalo žirkles įsiveržė į vidų. Lauke žmonės, laukę galimybės atiduoti savo balsą, susistumdė su pareigūnais. Mažiausiai viena moteris buvo sužeista; ją neštuvais išgabeno paramedikai.

Televizijos reportažuose matyti, kad policija prie vietos sporto centro susirinkusią minią vaikė guminėmis lazdomis.

10.50 val. Policija apsupo balsavietę, kurioje ketino balsuoti Katalonijos prezidentas, kilo susistumdymas

Ispanijos riaušių policija Katalonijos mieste Žironoje sekmadienį atidžiai saugo balsavietę, į kurią Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as turėjo ateiti balsuoti Madrido uždraustame referendume. Pasak AFP reporterio, policijai atvykus kilo susistumdymas.

Katalonai raginami balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, policija konfiskuoja balsadėžes, sužeistas žmogus

10.35 val. Ispanų „El Pais“ praneša, kad vienoje iš Barselonos mokyklų, tapusių balsavimo punktais, yra sužeistas žmogus. Į incidento vietą atvyksta greitoji pagalba. Barselonos mokyklose ir aplink jas gausu riaušių policijos, pareigūnai uždarinėja mokyklas. Kai kur pareigūnams teko net išdaužti langus, kad patektų į vidų.

Pasak naujienų agentūros „The Associated Press“, balsadėžės plastiko maišuose Barselonoje buvo įneštos į tuos balsavimo punktus mokyklose, kurias užėmė moksleiviai, jų tėvai ir aktyvistai. Prie balsavimo punktų driekiasi eilės žmonių.

Katalonijos pareigūnai sako, kad rinkėjams bus leidžiama balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, o ne jiems paskirtoje, kaip buvo skelbiama anksčiau, nes daug rinkimų apylinkių uždarė policija.

Regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad pagal paskutinės minutės tvarką 5,3 mln. rinkėjų galės balsuoti ir bus išvengta pakartotinio balsavimo.

Pasak J.Turullo, katalonai galės balsuoti su namuose atsispausdintais balsalapiais, jei to prireiks, nors pareigūnai išspausdino naujus balsalapius policijai konfiskavus 5 mln. ankstesnių. Atstovas taip pat sakė, kad „mokslininkų ir profesionalų“ grupė dirbs balsavimo stebėtojais.

Regiono parlamento paskirta rinkimų taryba praėjusią savaitę buvo paleista siekiant išvengti didelių Ispanijos Konstitucinio Teismo baudų.

Balsadėžės jau pradėtos vežti į kai kurias rinkimų apylinkes.

Šiam referendumui dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos kategoriškai prieštarauja Ispanijos valdžia.

Katalonijos nepriklausomybės siekiančiųjų lyderiai yra pažadėję skelbti nepriklausomybę, jeigu „taip“ balsai laimės; jie ragino visus 5,3 mln. rinkimų teisę turinčių piliečių ateiti balsuoti.

Tuo tarpu Ispanijos vidaus reikalų ministerija tviteryje paskelbė, kad Barselonoje jau konfiskuotos pirmosios balsadėžės ir balsalapiai.

„Štai pirmosios balsadėžės ir balsalapiai, konfiskuoti Barselonoje. Pareigūnai tebetelkiami Katalonijoje“, – parašė tviteryje Ispanijos vidaus reikalų ministerija ir įdėjo nuotrauką, kurioje matyti keturios balsadėžės ir krūvos balsalapių.

Referendumas, kurį Ispanijos centrinė valdžia paskelbė nelegaliu, šalį nuvedė į didžiausią konstitucinę krizę per dešimtmečius, taip pat kelia baimę, kad Madrido ir Barselonos gatvėse gali pratrūkti smurtas.

Pareigūnai taip pat Barselonoje pradėjo darbą dar su tamsa – apie 100 policijos furgonų išriedėjo į Barselonos gatves.

Patys katalonai taip pat yra susiskaldę dėl nepriklausomybės, tačiau didelė dauguma norėtų, kad jiems būtų leista išspręsti šį klausimą teisėto referendumo keliu.

„Katalonijoje dabar jau yra toks etapas, kai, mūsų nuomone, svarbu apsispręsti, ar norime likti Ispanijos dalimi“, – sakė naujienų agentūrai AFP 18-metis studentas Pau Vallsas.

„Atsikėliau anksti, nes jaučiu, kad mano balsas šaliai reikalingas“, – teigė Eulialia Espinal I Tarro, 65-erių pensininkė, kurį prie vienoje iš Barselonos mokyklų įsikūrusio balsavimo punkto į eilę stojo jau 5 val. ryto vietos laiku (6 val. Lietuvos laiku), keturias valandas iki numatyto nelegalaus balsavimo pradžios. Daugybė katalonų sustojo eilėse prie balsavimo punktų dar prieš aušrą, kai kurie nakvojo mokyklose, kurios paverstos balsavimo punktais. Vis dėlto Ispanijos policija tvirtina, kad mokyklas užėmę žmonės iš ten bus pašalinti.

Espinal I Tarro teigė, kad niekas nežino, kas įvyks, tačiau jie esą tiesiog privalo būti čia. Balsavimo punktus taip pat nuo policijos žada saugoti ūkininkų traktoriai ir gaisrininkai.

Dėl sekmadienio referendumo Ispanijos policija sulaikė Katalonijos pareigūnus, konfiskavo kampanijos lankstinukus, uždarė daugumą iš 2300 mokyklų, kurios pasitelktos kaip balsavimo punktai.

Be to, balsavimui ir balsų skaičiavimui reikalinga technologinė infrastruktūra yra išardyta.

Nors Ispanijos Konstitucinis Teismas yra sustabdęs referendumą, Katalonijos regiono pareigūnai pažadėjo sekmadienį vis tiek surengti balsavimą.

Mažiausiai 160 jų mokyklose užėmė mokytojai, tėvai, moksleiviai; aktyvistai žada leisti ten žmonėms balsuoti.

Daugelis svarsto, ar policija mėgins jėga išvaryti juos.

Pasak regiono valdžios pareigūnų, balsavimas gali vykti ne tik mokyklos, bet ir sveikatos centruose, net senelių namuose.

Katalonų mažuma remia jos atsiskyrimą – už tai pasisako 40 proc. Katalonijos gyventojų. Interviu agentūrai AFP Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as tvirtino, kad jo vyriausybė „turi viską“, kad referendumas įvyktų šiame apie 7,5 mln. gyventojų, savą kalbą ir kultūrą turinčiame turtingame regione; beje, Katalonija sukuria maždaug penktadalį visos Ispanijos bendrojo vidaus produkto (BVP).

Oficialiai balsavimas prasidės 9 val. vietos laiku (10 val. Lietuvos laiku).

Balsalapiuose katalonams pateikiamas tik vienas klausimas: „Ar norite, kad Katalonija taptų nepriklausoma respublika?“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Video

08:53
19:00
00:45

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min