Šalis išgyvena užsitęsusią krizę nuo pat pernai įvykusių parlamento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti.
„Sakartvelo svajonė“ dar labiau pakurstė visuomenės pyktį, kai sustabdė Tbilisio paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) ir ėmė sulaikinėti bei izoliuoti savo oponentus, rengdama policijos reidus, priimdama represinius įstatymus ir jėga vaikydama protestuotojus. Dėl to partija sulaukė Briuselio ir Vašingtono priekaištų.
Opozicinės jėgos kaltina „Sakartvelo svajonę“ suklastojus rinkimų rezultatus, krypstant autoritarinio valdymo ir Rusijos link, bet pati partija šiuos kaltinimus atmeta.
Vienas iš protestuotojų yra mokytojas Gotas Čanturija, kuriam už dalyvavimą protestuose jau skirta baudų už 102 tūkst. JAV dolerių (86,91 tūkst. eurų). Tai maždaug 10 kartų daugiau nei vidutinis vieno Sakartvelo gyventojo metinis uždarbis.
„Sakėme, kad būsime čia iki galo, ir vis dar esame čia“, – anksčiau šią savaitę naujienų agentūrai AP sakė jis.
Įvairių dydžių protestai šioje Kaukazo šalyje tęsiasi nepaisant griežtų priemonių, kurių imasi valdantieji prieš demonstrantus, žmogaus teisių grupes, nevyriausybines organizacijas ir nepriklausomą žiniasklaidą.
Savaitgalį vykstant vietos rinkimams, planuojama daugiau protestų.
„Sakartvelo svajonė“ vykdomos represijos dažnai lyginamos su Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmais prieš politinius oponentus ir nepriklausomą žiniasklaidą.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) tvirtina, kad Sakartvelas išgyvena „teisių krizę“.
Organizacijos Europos ir Centrinės Azijos asocijuotas direktorius Giorgi Gogia (Giorgis Gogija) teigė, jog tokie suvaržymai yra beprecedenčiai nepriklausomoje šalies istorijoje ir nuolat stiprėja.
Jis tvirtino, kad Sakartvelo visuomenės pasipriešinimas yra sveikintinas reiškinys, rodantis didelę transformaciją.
Represijos
Smurtiniai susidorojimai su demonstrantais suintensyvėjo po daugiausia taikių protestų pernai lapkritį.
Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, nuo protestų pradžios per dvi savaites buvo sulaikyta daugiau nei 400 žmonių, o mažiausiai 300 pranešė apie netinkamą elgesį, įskaitant fizinį smurtą.
„Amnesty International“ teigia, kad tokie veiksmai prieš protestuotojus vykdomi nematomai, slapta.
Kovos su korupcija organizacijos „Transparency International Georgia“ duomenimis, 2024 metų balandžio–2025 metų rugpjūčio laikotarpiu per protestus mažiausiai 76 žmonėms buvo iškelta baudžiamoji byla, o daugiau kaip 60 jų šiuo metu yra įkalinti.
Skelbiama, kad baudžiamųjų persekiojimų skaičius šalyje sparčiai auga, o dar dešimtims žmonių skirtos didelės baudos.
G. Čanturija teigė, kad jam buvo skirtos 56 baudos už tariamą kelių blokavimą – tai įprastas kaltinimas, taikomas protestuotojams. Vyras tvirtina nesiruošiantis jų mokėti, tačiau pagal naujus reglamentus už tokį atsisakymą jam gali grėsti įkalinimas.
Kol kas sunku tiksliai įvertinti, kiek kartvelų iš tiesų buvo nubausti piniginėmis baudomis, tačiau spėjama, kad jų gali būti tūkstančiai.
Be to, valdžios institucijos pasitelkia stebėjimo kameras su veido atpažinimo funkcija, siekdamos lengviau identifikuoti ir nubausti protestuotojus.
Kartais nubausti žmonės net neprotestavo, o tiesiog kažkokia forma dalyvavo mitinguose, pavyzdžiui, rinko informaciją kaip žurnalistai ar dokumentikos kūrėjai.
Žinoma žurnalistė, nepriklausomos naujienų svetainės „OC Media“ bendraįkūrėja Mariam Nikuradzė pasakoja, kad jai skirtos baudos siekia apie 7,3 tūkst. dolerių (6,22 tūkst. eurų) už tariamą kelio blokavimą.
Žurnalistikos studentas iš Azerbaidžano Javidas Ahmedovas (Džavidas Achmedovas) AP pasakojo, kad filmavo liepos mėnesį vykusį protestą, o jį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.
Praėjusį mėnesį grįžęs į šalį tęsti studijų Sakartvelo viešųjų reikalų institute, jis sužinojo, jog jam skirta skirta 3,7 tūkst. dolerių (3,15 tūkst. eurų) bauda.
Galiausiai jam buvo uždrausta atvykti į šalį, taip sukeliant grėsmę jo studijų užbaigimui ir JAV stipendijai.
„Turiu būti Sakartvele, – sakė jis agentūrai AP iš Vokietijos, kur šiuo metu dalyvauja mainų programoje. – Tačiau tai lieka dideliu klausimu.“
Bandymas sukurti naratyvą apie siekį nuversti vyriausybę
„Sakartvelo svajonė“ taip pat nukreipia savo veiksmus prieš pagrindinius opozicijos politikus ir partijas, žmogaus teisių aktyvistus bei nepriklausomą žiniasklaidą.
Vasarą aštuoni opozicijos lyderiai buvo įkalinti dėl kaltinimų atsisakymu bendradarbiauti su parlamentiniu tyrimu, o dar du vėliau buvo sulaikyti dėl kitų kaltinimų.
Opozicijos teigimu, šie veiksmai buvo politiškai motyvuoti.
Rugpjūtį valdžios institucijos įšaldė septynių žmogaus teisių grupių banko sąskaitas.
Prokuratūra teigė, kad šios organizacijos perduodavo demonstrantams įvairią įrangą, pavyzdžiui, kaukes, pipirines dujas ir apsauginius akinius, kurie būdavo naudojami susidūrimų su policija metu.
Žmogaus teisių grupės patvirtino, kad tokie daiktai buvo perduodami, tačiau ne protestuotojams, o žurnalistams, dirbantiems įvykių sūkuryje.
Socialinio teisingumo centro darbuotojas Guramas Imnadzė teigė, kad valdantieji bando sukurti naratyvą, esą protestuojantys žmonės, opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida siekia nuversti vyriausybę, pažeisti konstituciją bei užsiimti sabotažu ir smurtu.
Jo centras yra viena iš organizacijų, kurių banko sąskaitos buvo įšaldytos.
Vyras pridūrė, kad „Sakartvelo svajonė“ šalyje siekia sustabdyti visus nepriklausomus veikėjus, apriboti arba sumažinti demokratines laisvas erdves ir paversti tokius nepriklausomus subjektus – nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones ar pavienius aktyvistus – nepajėgiais remti demokratiją.
„Sakartvelo svajonė“ yra pateikusi ieškinius keliems nepriklausomiems televizijos kanalams.
Ji taip pat teigia, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydama pripažinti pagrindinę opozicinę partiją „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ bei kitas partijas veikiančiomis prieštaraujant konstitucijai.
Praėjusį mėnesį Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pareiškė, kad ieškinys nukreiptas prieš visus, priklausančius šiai opozicinei partijai, ir tuos, kurie esą yra paveikti užsienio valstybių įtakos.
Jis tvirtina, kad protestai yra tikslingai organizuojami ir finansuojami užsienio valstybių.
„Joks užsienio agentas negalės destabilizuoti padėties šalyje“, – pridūrė premjeras, turėdamas omenyje „Sakartvelo svajonės“ priimtus teisės aktus, leidžiančius NVO, žiniasklaidą ir asmenis vadinti „užsienio agentais“.
Tačiau opozicija nepasiduoda ir žada tęsti savo kovą.
Septynios grupės, kurių lėšos buvo įšaldytos, pažadėjo „kovoti su autoritariniu valdymu ir rusiško stiliaus įstatymais, naudodamos visas įmanomas teisines priemones, kad užtikrintų, jog Sakartvelo konstitucijoje įtvirtinto demokratinio ir europietiško kelio priešininkai negalėtų pasiekti savo tikslų“.
„Represiniai veiksmai neatitinka to, ko tikimasi iš kandidatės į ES“
G. Gogia teigia, kad ši krizė rodo ryškų Sakartvelo nukrypimą nuo siekio būti nepriklausoma, modernia valstybe, ginančia žmogaus teises ir turinčia kritiškai mąstančią pilietinę visuomenę.
Praėjusį mėnesį HRW ir kitos tarptautinės teisių organizacijos paragino ES institucijas bei Bendrijos nares „pasinaudoti visomis turimomis diplomatinėmis ir teisinėmis priemonėmis, siekiant daryti spaudimą Sakartvelo pareigūnams ir teismų, prokuratūros bei teisėsaugos pareigūnams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais ir žmogaus teisių gynėjų bei pilietinės visuomenės aktyvistų baudžiamuoju persekiojimu“.
G. Gogia pridūrė, kad Sakartvelo valdantiesiems vis dar „rūpi, ką daro ar sako ES“, pabrėždamas, jog didžioji dauguma kartvelų remia šalies narystę Bendrijoje, o „Sakartvelo svajonė“ tai puikiai supranta.
Anksčiau šią savaitę Sakartvelo premjeras pareiškė, kad tikslas iki 2030-ųjų įstoti į ES yra „realus ir pasiekiamas“.
Tačiau vienas Europos Komisijos (EK) pareigūnas AP sakė, kad „Sakartvelo valdžios represiniai veiksmai toli gražu neatitinka to, ko tikimasi iš šalies kandidatės“.
„ES yra pasirengusi svarstyti Sakartvelo grįžimą į ES stojimo kelią, jei valdžia imsis patikimų žingsnių, kad pakeistų demokratijos nuosmukį“, – sakė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
