Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nepaisant Vakarų sankcijų Rusijai, Čečėnija lobsta

Vladimiras Putinas ir Ramzanas Kadyrovas
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr. / Vladimiras Putinas ir Ramzanas Kadyrovas
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Vakarų ekonominės sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos 2014 m. ir smarkiai smukusios naftos kainos privertė Rusijos valdžią mažinti finansavimą federacijos subjektams, nors daugelio iš jų biudžetas priklauso nuo centrinės valdžios subsidijų. Todėl, pavyzdžiui, nukentėjo sveikatos apsaugos sistema – kai kuriuose dideliuose miestuose nebeliko nė vienos ligoninės; daugelyje kaimo rajonų nutrauktas susisiekimas viešuoju transportu.

Tačiau yra viena akivaizdi išimtis – atrodo, kad Čečėnijai diržų veržimosi politika netaikoma, Laisvosios Europos radijo interneto svetainėje teigia Kaukazo temomis rašanti analitikė Liz Fuller.

Kaip prieš keletą savaičių naujienų agentūrai TASS teigė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, Maskva išimties tvarka Čečėnijai skirs pakankamai lėšų, kad respublika galėtų padengti savo pagrįstas planuotas išlaidas.

Tas įsipareigojimas atspindi tiek vyraujantį suvokimą, kad būtina padėti respublikai šalinti 1994–1996 m. ir 1999–2000 m. karų padarinius, tiek ypatingus Čečėnijos respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino santykius.

Tačiau kartu tai reiškia, kad nepaisoma opozicijos kaltinimų, esą didelė dalis Čečėnijai per pastaruosius 15 metų skirtų finansinių išteklių atiteko R.Kadyrovui ir artimiausiems jo aplinkos žmonėms.

Kritikai teigia, kad V. Putinas Ramzanui Kadyrovui iš esmės suteikė veiksmų laisvę kovoje su Maskvos valdžiai besipriešinančia ginkluota Čečėnijos opozicija ir privertė respublikos gyventojus paklusti po to, kai 2004 m. žuvo R.Kadyrovo tėvas Achmedas Kadyrovas, kurį V.Putinas buvo paskyręs Čečėnijos vadovu.

Pagal tokį scenarijų Rusijos vyriausybė skyrė milžiniškas sumas pokonfliktinio respublikos atstatymo darbams (2002–2012 m. skirta 464 mlrd. rublių, arba 7,8 mlrd. dol. dabartiniu kursu) ir yra linkusi žiūrėti pro pirštus, kai lėšos panaudojamos kitoms reikmėms.

Centrinės valdžios skiriami finansiniai ištekliai Čečėnijos valdžiai padėjo iš esmės atstatyti Grozną, tačiau ne atgaivinti pramonę, rašo L.Fuller. 2011 m. Čečėnijos pramonės ir energetikos ministras teigė, kad atkurta viso labo 6–7 proc. ikikarinės respublikos ekonomikos pajėgumų.

2012 m. Rusijos vyriausybė pakeitė poziciją. Vietoj to, kad patvirtintų specialiai Čečėnijai skirtą trečiąją ekonominę programą, kaip prašė Groznas, buvo parengta daug platesnė viso Šiaurės Kaukazo regiono ekonominės plėtros iki 2025 m. programa, kurios sąmata buvo peržiūrėta keletą kartų.

2015 m. Rusijos vyriausybė nusprendė, kad lėšos pirmiausia turėtų būti naudojamos ekonominės plėtros reikmėms, siekiant paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, o ne socialinėms subsidijoms, tokiomis kaip pensijos, išmokos šeimai, bedarbio pašalpos.

Atsižvelgiant į menką mokesčių bazę ir ribotas kitas pajamas, Čečėnija tebėra labai priklausoma nuo federalinio centro subsidijų, kad galėtų finansuoti net paprasčiausius socialinius poreikius. Pastaraisiais metais tokios subsidijos sudarė 80–82 procentų Čečėnijos metinio biudžeto, palyginti su 87 proc. 2010–2011 m.

O kadangi respublika turi finansinės juodosios skylės reputaciją, imtis projektų joje nesibaimina tik patys drąsiausi investuotojai, rašo analitikė.

O kadangi respublika turi finansinės juodosios skylės reputaciją, imtis projektų joje nesibaimina tik patys drąsiausi investuotojai, rašo analitikė. Be to, neseniai paskelbtais Rusijos audito rūmų duomenimis, ypatingoji ekonominė zona, kuri buvo sukurta pietinėje Čečėnijos dalyje siekiant skatinti investicinį turizmą, pasirodė mažiau efektyvi nei bet kuri panaši iniciatyva bet kur kitur Rusijoje.

2016 m. spalį Rusijos finansų ministerija paskelbė 2017 m. biudžeto projektą, kuriame buvo numatyta, kad Čečėnijos biudžetas ir atitinkamai suma, kurią respublika gautų kaip subsidiją, skirtą padengti trūkumą tarp numatomų pačios respublikos pajamų ir planuojamų išlaidų, būtų šiek tiek mažesni nei 2016 m. R.Kadyrovas iškart pareiškė, kad toks sumažinimas yra „nepriimtinas“, atsižvelgiant į tai, kad „mes dar tik stojamės ant kojų“, nors dar 2015 m. jis teigė, kad Čečėnijos ekonominio vystymosi modelis yra toks sėkmingas, kad netolimoje ateityje respublika taps finansiškai savarankiška ir kad jai nebereikės federalinių subsidijų.

Rusijos finansų ministerija operatyviai sureagavo į R.Kadyrovo skundus ir skyrė 40,4 mlrd. rublių 2017 m. Čečėnijos biudžeto išlaidoms, taip pat dar 16,4 mlrd. rublių respublikos biudžetui subalansuoti, be visų kitų subsidijų, kurias gauna Čečėnija. Be to, V. Putinas teigė, kad 2018–2019 m. bus skirta daugiau lėšų Šiaurės Kaukazo federalinės plėtros programai finansuoti. 2017 m. programai numatyta suma 2016 m. kovą buvo sumažinta nuo 31,8 mlrd. rublių iki vos 13,7 mlrd.

Tad visas Čečėnijos 2017 m. biudžetas sudaro apie 60 mlrd. rublių. Tačiau manoma, kad skaičius nėra tikslus, atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja paralelinis biudžetas, kurio federalinės valdžios institucijos nekontroliuoja.

Viena iš tokio paralelinio biudžeto sudėtinių dalių yra tiesioginiai pervedimai iš federalinio biudžeto į vadinamąjį Achmado Kadyrovo visuomeninį regioninį fondą. Skelbiama, kad fondo, į kurį viešojo sektoriaus darbuotojai teigia turintys pervesti bent 10 procentų savo darbo užmokesčio, tikslas yra „teikti labdaringą paramą nepasiturintiems žmonėms ir padėti kurti darbo vietas respublikos gyventojams“, teigia analitikė. Tačiau įtariama, kad kartais tokie pinigai yra panaudojami kitiems tikslams, pvz., 2011 m. milijonai dolerių buvo sumokėta Vakarų įžymybėms, kurios dalyvavo prašmatniame R.Kadyrovo gimtadienio pokylyje.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min