Kasdien būtini vaistai – dykai
Lietuvoje vaistai visiškai nemokamai skiriami retomis ligomis sergantiems pacientams, neįgaliesiems bei į kompensuojamojo gydymo ligų sąrašą įtrauktomis ligomis sergantiems žmonėms. Nemokamas gydymas priklauso sergantiems tuberkulioze, ŽIV, onkologinėmis ligomis, kraujo krešėjimo defektų kamuojamiems, nuo cukrinio diabeto kenčiantiems ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Didžiojoje Britanijoje onkologinėmis ligomis bei visų formų diabetu sergantys žmonės taip pat gydomi nemokamai. Dar nemokamai suteikiami tvarsčiai ligoniams, ant kurių kūno nuolat atsinaujina žaizdos, bei reikalingi kasdieniai pertvarstymai, pavyzdžiui, pragulų kamuojamiems žmonėms. Skydliaukės ligomis, epilepsija bei bet kokia fizinio neįgalumo liga sergantys pacientai niekad neturi mokėti už savo vaistus.
Šalyje nemokami vaistai skiriami tiems, kuriems būtinas kasdienis jų vartojimas, o to nepadarius kyla didelė grėsmė sveikatai ar net gyvybei.
Turintys kompensuojamųjų vaistų kortelę dykai gauna ir kitus gydytojo paskirtus medikamentus, pavyzdžiui, antibiotikus ar paprasčiausio gripo gydymui skirtus vaistus.
Dešimtmetį epilepsija sergantis Artūras tvirtino, kad nemokami vaistai emigravus jam buvo tarsi išsigelbėjimas.
„Nuo tos dienos, kai man buvo diagnozuota epilepsija, kasdien vartoju po keletą tablečių ryte ir vakare. Lietuvoje man šie vaistai buvo iš dalies kompensuojami, tačiau į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti patys prasčiausi, turintys siaubingų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, – nuolatinis mieguistumas, virškinimo sutrikimas, depresija.
Atvykęs čia sužinojau, kad epileptikams nemokami tie vaistai, kuriuos atsižvelgęs į ligonio būklę, skiria epileptologas. Kompensuojama ne pagal vaistus, o pagal ligą“, – pasakojo 26-erių vyras.
Supratęs, kad vartodamas Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus negalės gyventi pilnaverčio gyvenimo, mat nuo vaistų jam svaigdavo galva, tad jis negalėjo dirbti, jaunas vyras pasiryžo pirkti nekompensuojamus vaistus. Šie pašnekovui atsieidavo po kelis šimtus litų per mėnesį, tačiau jo fizinė ir emocinė būklė žymiai pagerėjo, o visiškai nevartojant jokių vaistų vyrą kasdien kamuotų traukuliai.
Kompensuojamojo gydymo ligomis sergantiems pacientams Didžiojoje Britanijoje nemokami suteikiami ne tik kasdien būtini vaistai, bet ir įvairūs vitaminai, maisto papildai bei bet kokie vaistai susirgus. Turintys kompensuojamųjų vaistų kortelę dykai gauna ir kitus gydytojo paskirtus medikamentus, pavyzdžiui, antibiotikus ar paprasčiausio gripo gydymui skirtus vaistus.
Mažai uždirbantiems gydymas nemokamas
Taip pat nemokamai nuo bet kokių ligų gydomos ir visus su sveikata susijusius preparatus gauna nėščiosios bei motinos pirmus metus po gimdymo ir mažamečiai vaikai. Lietuvoje nėščiosioms nemokami vaistai neskiriami, tačiau vaikų vaistams taikoma iki 80 proc. nuolaida.
Jungtinėje Karalystėje mažai uždirbantiems asmenims suteikiama galimybė ne tik gauti nuolaidų vaistams, bet ir įsigyti jų visiškai nemokamai.
Viena iš opiausių medicinos sistemos problemų Lietuvoje – aukštos vaistų kainos, kurių neišgali įsigyti mažas pajamas gaunantys asmenys. Pensininkai jau keletą metų skundžiasi, kad net ir gaudami nuolaidų medikamentams, jiems išleidžia didžiąją pensijų dalį. Tuo tarpu minimalią algą uždirbantiems ir nuolaidų negaunantiems piliečiams bet kokia liga gali tapti tikru finansiniu košmaru.
Jungtinėje Karalystėje mažai uždirbantiems asmenims suteikiama galimybė ne tik gauti nuolaidų vaistams, bet ir įsigyti jų visiškai nemokamai. Socialinė sveikatos sistema siūlo schemą, pagal kurią mažas pajamas gaunantis žmogus gali kreiptis dėl 100 proc. visų gydymo paslaugų kompensavimo arba dalinio kompensavimo.
Norintiems gauti pigesnį gydymą reikia įrodyti, kad uždirba minimaliai, o jų santaupų, investicijų ir nekilnojamojo turto vertė (neįtraukiant gyvenamosios vietos vertės) nesiekia 23250 svaro sterlingų (29687,70 euro) gyvenantiems slaugos namuose arba 16 tūkst. svaro sterlingų (20430,25 euro) visiems kitiems. Dėl mažų pajamų pigesnį gydymą gavusių žmonių sąlygos taikomos ir nuo jų priklausantiems jauniems žmonėms bei gyvenimo partneriui.
Šia paslauga besinaudojantys asmenys net ir padidėjus jų pajamoms gauna kompensuojamą gydymą tol, kol baigiasi dokumento galiojimas. Tačiau tiems, kurių pajamos sumažėja, siūloma iš naujo pateikti prašymą, mat jiems gali būti skirtas dar pigesnis gydymas.
Taip pat už jokius vaistus šalyje nereikia mokėti bedarbiams, mokesčių, mažų pajamų ar vaikų mokesčių lengvatas gaunantiems žmonėms. Šių pašalpų gavėjai automatiškai gydomi už dyką.
Trūksta generinių vaistų
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių Lietuvoje tokie brangūs vaistai – kompensuojamųjų medikamentų kainų reguliavimas. Pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamųjų sąrašą – apribotas, dėl to medikamentai ne tik nepinga, bet ir brangsta.
Pigesnių vaistų patekimas į kompensuojamųjų sąrašą – apribotas, dėl to medikamentai ne tik nepinga, bet ir brangsta.
Konkurencijos tarybos duomenimis, analogiškų generinių (tos pačios veikliosios medžiagos originalių vaistų kopija), bet pigesnių vaistų patekimas į rinką – apribotas. Dėl to pacientai, įsigydami kompensuojamuosius vaistus, neturi pasirinkimo ir yra priversti pirkti brangesnius.
Norint į Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti naują vaistą, pastarasis turi būti bent 50 proc. pigesnis, nei sąraše esantis to paties poveikio vaistas, taip apribojama vaistų gamintojų konkurencija. Tiesa, dar prieš porą metų vaistas turėjo būti pigesnis 30 proc. Konkurencijos taryba ragina Sveikatos apsaugos ministeriją keisti vaistų patekimo į sąrašą sąlygas ir suteikti ligoniams galimybę rinktis.
Didžiojoje Britanijoje medikai skatinami pacientams išrašyti receptus generiniams vaistams, mat jų kompensuojamųjų vaistų sąraše taip pat esama nemažai.
Prieš paskirdamas vaistą medikas su pacientu privalo aptarti, kokio pavadinimo tos pačios veikliosios medžiagos vaisto jis norėtų. Mat generiniai vaistai Didžiojoje Britanijoje – iki 80 proc. pigesni už originalius.
