Pasak straipsnio, praėjusią savaitę viena Ukrainos politinė stovykla apkaltino prezidento Volodymyro Zelenskio komandą, kad ji labiau rūpinasi rinkimais nei karu. Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pridūrė, kad prezidento paskirtas asmuo sabotuoja jo darbą, o opozicijos veikėjai išvyko į užsienį.
„Tai susiję su Donaldu Trumpu, lūkesčiais, kad bus deramasi... Suaktyvėjo veikla, kilo akivaizdžiai daugiau politinio nervingumo šalies viduje“, – įvertino politikos analitikas Volodymyras Fesenka iš Kyjivo.
Šeštadienį pranšeta, kad JAV prezidento D.Trumpo komanda nori, kad Kyjivas iki metų pabaigos surengtų prezidento rinkimus, ypač jei pavyks susitarti su Maskva dėl paliaubų.
Įdomu, kad paskutinėmis savaitėmis buvęs prezidentas ir pagrindinis Ukrainos opozicijos veikėjas Petro Porošenka buvo nufotografuotas spaudžiantis ranką daugeliui užsienio šalių pareigūnų.
Jis neigia, kad tai kaip nors susiję su rinkimais, kurie, pasak jo, būtų palankūs Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir pavojingu momentu destabilizuotų Ukrainą.
„Mūsų užduotis – laimėti karą“, – pabrėžė P.Porošenka Ukrainos žurnalistams.
ačiau jo Europos solidarumo partija apkaltino V.Zelenskį, kad šis esą bando neleisti jam dirbti parlamente ir sutelkia dėmesį į „artėjančius rinkimus, užuot tvarkęsis su karu“.
Buvusi šalies ministrė pirmininkė Julija Tymošenko pastaruoju metu taip pat labiau pastebima: ji organizavo susitikimą su Europos Sąjungos pareigūnais užsienyje ir protestavo dėl Ukrainos generolo sulaikymo dėl nepavykusios gynybinės operacijos praėjusių metų gegužę.
Praėjusią savaitę Kyjivo meras V.Klyčko, potencialus pretendentas į prezidento postą, apkaltino V.Zelenskio aplinką politinėmis intrigomis, sakydamas, kad prezidento paskirtas miesto karinis administratorius sąmoningai žlugdė jo civilinės administracijos darbą.
Paprašyta pakomentuoti, V.Zelenskio komanda perdavė šį klausimą miesto administratoriui, kuris mero kaltinimus atmetė kaip nepagrįstus.
V.Fesenko teigė, kad kai kurios politinės grupuotės telkia aktyvistus ir dirba rinkimų kampanijos komandose. Jo teigimu, V.Zelenskio stovykloje tokios veiklos jis nepastebėjo ir kad politikai, įtardami, jog artėja rinkimai, tikriausiai po truputį ima ruoštis.
„Mano nuomone, tai klaidinga pradžia“, – sakė jis.
Problemos dėl rinkimų
Tuo tarpu JAV pareigūnai sako, kad jokie politiniai sprendimai nepriimti, o jų strategija dėl Ukrainos keičiasi. Ukrainos politikai, tiek iš valdančiojo bloko, tiek iš opozicijos, tvirtina, kad rinkimai iki karo pabaigos gali pakenkti nacionalinei vienybei.
Taip pat kyla logistinių problemų.
Ukrainos centrinės rinkimų komisijos vadovo pavaduotojas Serhijus Dubovikas agentūrai „Reuters“ sakė, kad, atsižvelgiant į rinkėjų perkėlimą ir plačiai paplitusią destrukciją, prireiks mažiausiai 4-6 mėnesių pasiruošti, kad būtų galima pradėti rinkimų kampaniją prieš rinkimus.
Milijonai ukrainiečių tebegyvena užsienyje, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus, penktadalis Ukrainos teritorijos yra okupuota, o fronto zonos nuniokotos.
V.Zelenskis yra sakęs, kad rinkimai įvyks iš karto po to, kai baigsis karo padėtis, kuri buvo paskelbta siekiant suteikti valstybei nepaprastąsias galias kovai su Rusija. Įstatymai aiškiai draudžia rengti rinkimus.
Ukrainos prezidento, kurio penkerių metų mandatas turėjo baigtis praėjusių metų gegužę, nepasakė, ar jis vėl kandidatuos. Jo teigimu, tai nėra jo dėmesio centre.
Tuo tarpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, kuris valdžioje yra jau 25 metus, sako, kad V.Zelenskis nėra teisėtas lyderis, galintis vesti derybas, nes nebuvo surengti rinkimai.
Ukrainoje net tie, kurie sako, kad nepritaria V.Zelenskio veiklos rezultatams, dažniausiai laiko jį teisėtu vadovu, pažymėjo Kyjive įsikūrusio KIIS apklausų centro direktorius Antonas Hruševskis.
Vienas Ukrainos vyriausybės pareigūnas agentūrai „Reuters“ sakė, kad V.Putinas bando sukurti netikrą pretekstą, kad išvengtų derybų.
Visuomenės pasitikėjimo V.Zelenskiu reitingas, remiantis nuomonių apklausomis, yra didesnis nei 50 proc., nors jis sumažėjo nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusijos invazijos, kai, ukrainiečiams susitelkus aplink vėliavą, jis buvo pakilęs iki daugiau nei 90 proc.
V.Zalužno klausimas
Tai, apie ką retai kalbama, yra buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas valerijus Zalužnas, kuris po invazijos pradžios dvejus metus vadovavo ginkluotosioms pajėgoms, kol buvo pakeistas ir paskirtas ambasadoriumi Londone.
Kai kurie įstatymų leidėjai kėlė klausimą, ar V.Zalužnas galėtų būti kooptuotas įsitvirtinusios politinės jėgos ir kandidatuoti į prezidento postą.
Ukrainos ambasada Londone neatsakė į raštišką prašymą pateikti komentarą.
Nors V.Zalužnas viešai neišreiškė jokių politinių ambicijų, tačiau apklausos rodo, kad jis yra populiarus. Kyjivo knygynuose, kuriuose parduota tūkstančiai jo naujos knygos „Mano karas“ egzempliorių, puikuojasi buvuso kariuomenės vado atvaizdas.
Apklausos rodo, kad visuomenė iš esmės nepritaria rinkimams, kol nesibaigs karas, pridūrė A.Hruševskis.
„Daugumai prioritetas yra pasiekti sėkmę kare, o tada surengti rinkimus“, – sakė jis.