„Mes dar pasilinksminsime, bet tikrai niekada nesigėdysime“, – iš savo „Facebook“ paskyros rašė buvęs ginkluotųjų pajėgų vadas po naujienų portalo „Ukrajinska pravda“ straipsniu, kuriame cituojamas „The Wall Street Journal“.
Naujienų portalas „New Voice“ atkreipė dėmesį, kad buvęs vyriausiasis vadas sužaidė savo garsiąja fraze: „Mums bus sunku, bet mes tikrai nesigėdysime“.
Pirmą kartą generolas ją pavartojo 2022 m. kovo 7 d. kreipimesi į kariškius ir civilius.
„Ačiū kiekvienam iš jūsų. Jūs parodėte visam pasauliui, kaip reikia kovoti už laisvę ir tėvynę. Didžiuojuosi, kad esu tose pačiose gretose su jumis. Didvyriški kariai ir didvyriški miestai yra mūsų tikrovė. Kad ir kaip būtų sunku, mes tikrai nesigėdysime“, – tuomet kalbėjo generolas.
Pasak WSJ, Vokietijos policija ir prokurorai, taip pat kiti gerai informuoti šaltiniai esą sugebėjo atkurti aiškią schemą, pagal kurią elitinis Ukrainos karinis dalinys vykdė išpuolius „tiesiogiai prižiūrint Zalužnui“.
2022 m. rugsėjo 26 d. naktį Baltijos jūros dugne, neutraliuose vandenyse, sprogimai sunaikino tris iš keturių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ linijų. Abu dujotiekiai tuo metu neveikė, bet buvo pripildyti technologinių dujų.
Lenkija ir Ukraina dėl sprogimų apkaltino Rusiją, o Kremliaus režimas dėl to kaltino anglosaksus ir neigė bet kokį savo dalyvavimą.
2024 m. vasarį Danijos teisėsauga nutraukė tyrimą dėl sprogimų dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, nes nebuvo pagrindo iškelti baudžiamąją bylą. Panašų sprendimą priėmė ir Švedija.
2025 m. rugpjūčio 27 d. vokiečių leidiniai „Die Zeit“, ARD ir „Süddeutsche Zeitung“ paskelbė tyrimą, kuriame teigė, kad Vokietija nustatė visus įtariamuosius dėl sprogimų „Nord Stream“ dujotiekyje.
Šešiems Ukrainos piliečiams buvo išduoti arešto orderiai. Pasak leidinio, arešto orderiai buvo susiję su keturiais narais, sprogmenų ekspertu, laivo kapitonu ir diversantų grupės vadovu.
Rugsėjo 30 d. paaiškėjo, kad Lenkijoje sulaikytas ukrainietis Volodymyras Žuravleioas, kurį Vokietija įtaria prisidėjus prie sprogimo dujotiekyje „Nord Stream“. Vyras buvo ieškomas pagal Vokietijos teismo išduotą Europos arešto orderį.
Lenkijos nacionalinio saugumo biuro vadovas Slawomiras Cienkiewiczius ir ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasipriešino ekstradicijai ir pareiškė, kad „Nord Stream“ sprogdinimu įtariamo V.Žuravliovo išdavimas neatitinka šalies nacionalinių interesų.
Sergejus Kuznecovas, kuris taip pat įtariamas sprogdinimu, vasarą buvo sulaikytas Italijoje pagal Europos arešto orderį, kai atostogavo su žmona ir vaikais. Nuo to laiko jis laikomas griežto režimo kalėjime šalies šiaurėje.
Pasigirdo nuogąstavimų, kad dėl Vokietijos įtarimai V.Zalužnui gali turėti įtakos Ukrainos sąjungininkių sprendimui dėl tolesnio paramos tiekimo.
-
Budapeštas žiebė Donaldui Tuskui: „Jis gina teroristus“
-
Lenkijos teismas neleido išduoti Vokietijai su diversija prieš „Nord Stream“ siejamo ukrainiečio
-
Italijos teismas vėl svarsto Vokietijos prašymą išduoti „Nord Stream“ byloje kaltinamą ukrainietį
-
Italijos teismas vėl leido Vokietijai išduoti „Nord Stream“ byloje kaltinamą ukrainietį
-
WSJ: Vokietija mano, kad už „Nord Stream“ sprogimų stovi Valerijus Zalužnas
Tačiau Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo artimiausios aplinkos žmonės įsitikinę, kad jiems pavyks atlaikyti opozicijos spaudimą, kuri, pasirodžius informacijai apie galimą ukrainiečių įsitraukimą sprogdinant dujotiekį „Nord Stream“, ragina mažinti paramą Ukrainai .
