Šis planas vertinamas kaip V.Putino bandymas pasinaudoti atšilusiais santykiais su D.Trumpu, kas sukėlė susirūpinimą Ukrainoje bei tarp jos sąjungininkų Vašingtone ir Europoje.
Toks viršūnių susitikimas – be Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – būtų beprecedentis ir sukeltų nerimą Kyjivo sąjungininkėms Europoje ir kitur.
Pasak buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, V.Putinas šią idėją iškėlė spalio 9 d. pokalbio su D.Trumpu metu, kai buvo pasiektas susitarimas tarp JAV ir Rusijos dėl dyzelino.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl galimo susitikimo.
„Kol kas nėra aiškaus supratimo nei dėl paties susitikimo, nei dėl galimos jo darbotvarkės, nors visos trys pusės pripažįsta hipotetinę tokio susitikimo galimybę“, – WSJ sakė jis.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pareiškė, kad D.Trumpas kol kas nedavė sutikimo tokiam susitikimui. Visgi jis pažymėjo, jog JAV prezidentas gali palankiai įvertinti šią idėją, atsižvelgdamas į savo siekį įvykdyti priešrinkiminį pažadą užbaigti karą.
Kremlius pasiūlė surengti trišalį dialogą būsimo Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose, kuris lapkričio 18–19 dienomis vyks Šendžene, Kinijoje.
Kaip pažymi WSJ, galimas trišalis dialogas Kinijos teritorijoje būtų didelis Xi Jinpingo žingsnis siekiant sustiprinti Kinijos, kaip įtakingos diplomatinės tarpininkės, vaidmenį.
Rusijos pareigūnai šią idėją pasiūlė Pekinui diplomatiniais kanalais, o Kinijos pusė aiškiai leido suprasti, kad neprieštaraus, jei D.Trumpas šiai idėjai pritars.
Tuo pat metu Maskva galimą trišalį dialogą vertina kaip būdą įtvirtinti Rusijos narystę pasaulio didžiųjų valstybių klube – statusą, kurio V.Putinas siekia nuo atėjimo į Kremlių 2000 metais. Toks formatas taip pat eliminuotų Europą iš proceso, o Kremlius ją laiko pagrindine kliūtimi pergalei Ukrainoje.
Buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas teigė, kad V.Putinas puoselėja plačius, nors ir nerealistiškus, lūkesčius dėl tokio trišalio formato – tarsi antrojo Jaltos viršūnių susitikimo, kuris padalytų pasaulį į įtakos sferas.
Kaip pažymi WSJ, Xi Jinpingui toks viršūnių susitikimas kelia tam tikrų rizikų. Visų pirma, Kinijos pareigūnai baiminasi, kad „antraeilis geopolitinis klausimas“ gali nustelbti jų planus panaudoti APEC kaip platformą Kinijos vaidmeniui regione pademonstruoti.
Toks trišalis susitikimas taip pat galėtų lemti tiesioginį Kinijos įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje, taip pat sukelti neigiamą reakciją Europos sostinėse, kurios ir taip atsargiai vertina Pekino suartėjimą su Maskva.


