Naujausias žinias apie Rusijos invaziją į Ukrainą rasite ČIA.
Netikėtas Putino pasiūlymas: šalia Trumpo Rusija prie stalo kviečia trečiąjį žaidėją
08:29
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė kitą mėnesį surengti trišalį viršūnių susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kad būtų deramasi dėl karo Ukrainoje pabaigos Maskvai palankiomis sąlygomis. Apie tai, remdamasis savo šaltiniais, rašo laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Šis planas vertinamas kaip V.Putino bandymas pasinaudoti atšilusiais santykiais su D.Trumpu, kas sukėlė susirūpinimą Ukrainoje bei tarp jos sąjungininkų Vašingtone ir Europoje.
Toks viršūnių susitikimas – be Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – būtų beprecedentis ir sukeltų nerimą Kyjivo sąjungininkėms Europoje ir kitur.
Pasak buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, V.Putinas šią idėją iškėlė spalio 9 d. pokalbio su D.Trumpu metu, kai buvo pasiektas susitarimas tarp JAV ir Rusijos dėl dyzelino.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl galimo susitikimo.
„Kol kas nėra aiškaus supratimo nei dėl paties susitikimo, nei dėl galimos jo darbotvarkės, nors visos trys pusės pripažįsta hipotetinę tokio susitikimo galimybę“, – WSJ sakė jis.
Vienas aukšto rango JAV pareigūnas pareiškė, kad D.Trumpas kol kas nedavė sutikimo tokiam susitikimui. Visgi jis pažymėjo, jog JAV prezidentas gali palankiai įvertinti šią idėją, atsižvelgdamas į savo siekį įvykdyti priešrinkiminį pažadą užbaigti karą.
Kremlius pasiūlė surengti trišalį dialogą būsimo Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose, kuris lapkričio 18–19 dienomis vyks Šendžene, Kinijoje.
Kaip pažymi WSJ, galimas trišalis dialogas Kinijos teritorijoje būtų didelis Xi Jinpingo žingsnis siekiant sustiprinti Kinijos, kaip įtakingos diplomatinės tarpininkės, vaidmenį.
Rusijos pareigūnai šią idėją pasiūlė Pekinui diplomatiniais kanalais, o Kinijos pusė aiškiai leido suprasti, kad neprieštaraus, jei D.Trumpas šiai idėjai pritars.
Tuo pat metu Maskva galimą trišalį dialogą vertina kaip būdą įtvirtinti Rusijos narystę pasaulio didžiųjų valstybių klube – statusą, kurio V.Putinas siekia nuo atėjimo į Kremlių 2000 metais. Toks formatas taip pat eliminuotų Europą iš proceso, o Kremlius ją laiko pagrindine kliūtimi pergalei Ukrainoje.
Buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas teigė, kad V.Putinas puoselėja plačius, nors ir nerealistiškus, lūkesčius dėl tokio trišalio formato – tarsi antrojo Jaltos viršūnių susitikimo, kuris padalytų pasaulį į įtakos sferas.
Kaip pažymi WSJ, Xi Jinpingui toks viršūnių susitikimas kelia tam tikrų rizikų. Visų pirma, Kinijos pareigūnai baiminasi, kad „antraeilis geopolitinis klausimas“ gali nustelbti jų planus panaudoti APEC kaip platformą Kinijos vaidmeniui regione pademonstruoti.
Toks trišalis susitikimas taip pat galėtų lemti tiesioginį Kinijos įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje, taip pat sukelti neigiamą reakciją Europos sostinėse, kurios ir taip atsargiai vertina Pekino suartėjimą su Maskva.
Prakalbo apie tai, kas vyksta okupuotuose Oleškuose: „Žmonės čia priversti valgyti žolę“
09:44
„Jeigu žmonėms nebus suteiktas humanitarinis koridorius ir galimybė išvykti iš miesto, jie neišgyvens žiemos. Jie pasmerkti“, – taip apie Rusijos okupuotame Ukrainos Oleškų mieste likusius gyventojus sako vietos karinės administracijos vadovė Tetiana Hasanenko. Mieste, kuriame iki karo gyveno apie 24 tūkstančius žmonių, dabar likę maždaug du tūkstančiai, tarp jų – apie 35 vaikai. Trūksta maisto, nėra elektros, vandens, dujų ir medicinos pagalbos, keliai iš miesto užminuoti.
Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante. Rusijos pajėgos miestą užėmė pirmosiomis plataus masto invazijos valandomis 2022 metų vasarį. Ukrainai išlaisvinus Chersoną, Oleškai liko Rusijos kontroliuojamoje upės pusėje.
„Mūsų bendruomenė visiškai okupuota nuo pirmųjų plataus masto invazijos valandų. Penkios gyvenvietės visiškai sunaikintos, kitos sugriautos apie 80 procentų. Žmonės gyvena be maisto produktų, be vandens, be elektros ir dujų. Jie neturi galimybės palikti šios teritorijos, nes viskas užminuota, vyksta apšaudymai“, – FM99 pasakojo T. Hasanenko. Žmonės negauna medicinos pagalbos, o žuvusiųjų kartais nėra kam net palaidoti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos kirtis 4 Europos šalims: perėmė jų įmonių turtą
09:37
Reaguodama į Europos šalių paramą Ukrainai, Rusija perėmė keturių Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir Belgijos bendrovių vietos turto kontrolę, teigiama prezidento Vladimiro Putino dekrete.
Ketvirtadienį pasirašytame dekrete išvardytas Prancūzijos grindų dangų gamintojos „Tarkett“, Vokietijos pakuočių gamintojos „Menshen“, Švedijos pakuočių gamintojos „Sverige International Holdings“ ir Belgijos higienos priemonių bendrovės „Ontex“ turtas, skelbia „TVP World“.
Dekrete taip pat nurodytas buvusios Europos metalinių pakuočių verslo įmonės „Eviosys“, kurią 2024 metų gruodį įsigijo JAV pakuočių grupė „Sonoco“, turtas Rusijoje. Dekrete nurodoma, kad šis turtas priklauso „Sonoco“ Nyderlandų padaliniui.
Kremlius pareiškė, kad šiuo naujausiu turto perėjimu tęsiama tendencija po to, kai praėjusį mėnesį Maskva žengė panašų žingsnį prieš maisto produktų gamybos milžinę „Nestle“ ir mažmenininkes „Auchan“ bei „Metro“.
„Jų kilmės šalis buvo vienas iš veiksnių, į kurį buvo atsižvelgta priimant sprendimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad šios šalys dalyvavo „neteisėtame Rusijos turto nusavinime“.
Laikinasis Europos bendrovių turto administravimas buvo perduotas Rusijos įmonėms, kurios iki šiol buvo mažai žinomos.
Bendrovė „Ontex“, kurioje Rusijoje dirba 350 žmonių ir kuri valdo gamyklą netoli Maskvos, teigė buvusi informuota apie dekretą ir „apsvarstysianti atitinkamus veiksmus, kad apsaugotų savo turtą ir užtikrintų „Ontex Russia“ veiklos tęstinumą“.
„Sonoco“ savo 2025 metų ataskaitoje nurodė, kad pati iš Rusijos galutinai pasitraukė 2022 metais, tačiau pagal sandorį su „Eviosys“ įsigijo daugiau turto, sudarančio 0,5 proc. visos bendrovės turto.
„Tarkett“ pareiškė „prarandanti faktinę savo veiklos Rusijoje kontrolę“ ir vertinanti situaciją.
Kremlius teigė, kad šios priemonės yra atsakas į ES valstybių įsitraukimą į „tiesioginius karo veiksmus mūšio lauke“, tačiau jos taip pat „gali būti atšauktos“.
Ketvirtadienį prieš pat dekreto paskelbimą kalbėdamas su Rusijos verslininkais, V. Putinas pripažino, kad Vakarų turto perėmimas turi „tam tikrų trūkumų“, tačiau išsamiau to nepaaiškino.
Tuo metu pasirodė pranešimų, kad JAV galėtų siekti perimti dalies Europoje įšaldyto Rusijos turto kontrolę, taip siekdamos paskatinti Rusiją derėtis su Ukraina.
Rusija kritikuoja ES už tai, kad ši, reaguodama į karą, įšaldė apie 210 mlrd. eurų jos suverenaus turto ir nusitaikė į Rusijos bendrovių turtą Europoje bei kitose Vakarų šalyse.
Trumpas meta dar vieną gelbėjimosi ratą Vladimirui Putinui
08:46
Esminė prezidento Donaldo Trumpo administracijos parengto plataus masto taikos plano Ukrainoje dalis – siūlymas, kuris aukštyn kojomis apverstų ne vienus metus vykdytą JAV energetikos politiką. JAV argumentas paprastas: Europa turėtų atnaujinti ir padidinti rusiškų dujų pirkimą. Toks žingsnis taptų ekonomine paspirtimi Maskvai ir grąžintų jai įtaką regione.
D.Trumpo pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris šią idėją ne kartą iškėlė derybose su Ukrainos ir Europos pareigūnais, įskaitant ir tas, kurios praeitą mėnesį buvo surengtos Kyjive, atskleidė su jų turiniu susipažinę šaltiniai.
Amerikiečių teigimu, Ukraina turėtų apsvarstyti galimybę vėl paleisti dujotiekius, kuriais anksčiau rusiškos gamtinės dujos tekėjo į Europą.
Derybose dalyvavę Europos pareigūnai šią idėją priėmė su pasibaisėjimu: tai nubrauktų ilgametes Europos Sąjungos pastangas atsikratyti priklausomybės nuo dujų iš Rusijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Trumpas užsipuolė Zelenskį: jis nenori užbaigti karo
07:18
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis nenori užbaigti karo ir, galbūt, niekada to nenorėjo. Taip jis rašė socialiniame tinkle „Truth Social“.
„Zelenskiui nerūpi. Ir, atvirai kalbant, atsižvelgiant į visus pinigus, kuriuos jam dosniai skiria Europa ir kuriuos jam anksčiau davė sukčius Joe Bidenas, jis nenori užbaigti šio karo ir tikriausiai niekada nenorėjo“, – teigiama jo pareiškime.
D.Trumpo manymu, prieš dvejus metus V.Zelenskis galėjo sudaryti palankesnį susitarimą. Jo žodžiais, Ukraina „prarado jūras ir vandenynus“:
„Prieš dvejus metus jis būtų galėjęs sudaryti geresnį susitarimą, nei gali dabar. Jo šalis sugriauta, didelė dalis jo žemių prarasta, jis prarado vandenynus ir jūras, o jo vyrų populiacija maža, yra sužeista ir (arba) žuvusi. AŠ NORIU, KAD ŠIS KARAS BAIGTŲSI!“, – rašė D.Trumpas.
JAV prezidentas apkaltino V.Zelenskį, kad šis ir toliau smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, nors jis ragino to nedaryti.
„Zelenskis taikosi į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje, kuriose gaminamas dyzelinas, žinodamas, kad šios atakos daro rimtą žalą pasaulio dyzelino rinkoms, ypač Jungtinėse Valstijose. Nuo to labai kenčia ūkininkai, gyvulių augintojai ir įvairios įmonės, tačiau Rusija, nepaisant to, tiekia pasauliui milijonus barelių dyzelinio kuro žema kaina“, – pridūrė jis.
Baltųjų rūmų vadovas paaiškino, kad kol kas nenori pasirašyti naujų sankcijų Rusijai, nes, jo nuomone, tai galėtų tapti priežastimi, dėl kurios Maskva nuspręstų pasitraukti iš taikos derybų.
„Mes pasiekiame reikšmingos pažangos, visų pirma – vykstančiose derybose dėl įkaitų. Šio dokumento pasirašymas dabar atstumtų Rusiją nuo derybų stalo. Galiu jį pasirašyti vėliau arba bet kada, kada tik panorėsiu“, – sakė D.Trumpas.
Zelenskis kalbėjosi su JAV pasiuntiniais
06:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį kalbėjosi su aukšto rango JAV pasiuntiniais, siekdamas sumažinti įtampą, o Donaldas Trumpas savo ruožtu apkaltino savo kolegą nenoru užbaigti karą su Rusija.
V.Zelenskis su JAV pareigūnais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu kalbėjosi tuo metu, kai Rusija ir Ukraina smūgiuoja viena kitos energetikos objektams.
Maskva Ukrainoje tūkstančius gyventojų paliko be elektros, o Kyjivas surengė didžiausią nuo plataus masto karo pradžios 2022-aisiais dronų ataką prieš Sankt Peterburgą.
D.Trumpas ir V.Zelenskis susikirto, JAV prezidentui užblokavus naujas sankcijas Rusijai ir sudarius susitarimą su Maskva dėl dyzelino. Tai Kyjive ir Europoje pakurstė būgštavimus, kad Baltieji rūmai linksta Maskvos link.
Leidinio „The Wall Street Journal“ pranešimas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti susitikimą dėl Ukrainos su D.Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, bet be V.Zelenskio, sukėlė dar didesnį nerimą.
Sekmadienį savo platformoje „Truth Social“ D.Trumpas parašė, kad derasi dėl taikos tarp Rusijos ir Ukrainos bei daro „didžiulę pažangą“, tačiau teigė: „Zelenskiui tai nerūpi, ir, tiesą sakant, turint omenyje visus pinigus, kuriuos jam taip garsiai moka Europa (...), jis nenori užbaigti šio karo ir tikriausiai niekada nenorėjo.“
„Zelenskis taikosi į dyzelino perdirbimo gamyklas Rusijoje, žinodamas, kad šios atakos rimtai kenkia pasaulinėms dyzelino rinkoms, įskaitant Jungtines Valstijas“, – sakė D.Trumpas.
Kiek anksčiau, pasikalbėjęs su D.Trumpo verslo partneriu S.Witkoffu ir žentu J.Kushneriu, V.Zelenskis teigė, kad nuo JAV pozicijos kare „daug kas priklauso“, tačiau „akivaizdu, jog yra daug dalykų, kurie svarbūs mums visiems, ir šis karas turi būti užbaigtas“.
Ukraina pasirengusi dirbti „konstruktyviai ir sąžiningai“, sakė jis.
„Būtent tokio požiūrio tikimės iš visų savo partnerių – tiek iš europiečių, tiek, žinoma, iš JAV pusės“, – pabrėžė Ukrainos lyderis.
Jis paminėjo, kad aptarė JAV oro gynybos sistemų „Patriot“ tiekimą, Kyjivui sunkiai atremiant Rusijos raketas.
Kiek anksčiau JAV transliuotojui NBC V.Zelenskis sakė, kad būtų „istorinė klaida“, jei Vašingtonas oficialiai palaikytų Rusiją, ir vylėsi, kad D.Trumpas „pakeis savo sprendimus“.
Tačiau jis taip pat pridūrė esąs dėkingas, kad JAV atnaujino dalijimąsi žvalgybos duomenimis po pauzės, dėl kurios šalis tapo pažeidžiama Rusijos raketų smūgiams.
Tūkstančiai be elektros
JAV vadovaujamos pastangos užbaigti daugiausiai gyvybių nusinešusį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kol kas nepadarė proveržio, o D.Trumpas praeityje buvo nepatenkintas tiek V.Zelenskiu, tiek V.Putinu dėl pažangos stokos.
V.Zelenskis su JAV pareigūnais kalbėjosi apkaltinęs Rusiją 76 kartus pažeidus D.Trumpo „energetikos paliaubas“ ir perspėjęs, kad Maskva ketina prieš žiemą atimti iš ukrainiečių šildymą ir elektrą.
Rusijos smūgiai keliuose regionuose paliko dešimtis tūkstančių žmonių be elektros, sakė jis, o Ukrainos pareigūnai pranešė apie tris žuvusiuosius.
Sekmadienio vakarą Ukrainos kariuomenė paleido dronus į V.Putino gimtąjį Sankt Peterburgą, sukeldama gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pražudydama vieną žmogų, pranešė Maskva.
Rusijos socialinis tinklas „VKontakte“ pranešė, kad buvo smogta jo duomenų centrui, o antra pagal dydį Rusijos elektroninė parduotuvė „Ozon“ taip pat pranešė apie smūgį jo logistikos centrui.
Leningrado srities vadovas Aleksandras Drozdenka pranešė, kad oro gynyba numušė 144 ukrainiečių dronus. Valstybinė žiniasklaida skelbė, kad tai buvo didžiausia ataka prieš miestą nuo karo pradžios.
Tačiau Kremlius pareiškė, kad Ukrainos atakos prieš jo miestus nepakeis karo tikslų.
V.Putinas ne kartą sakė, kad Maskva ketina užimti likusią Rytų Ukrainos dalį, o prasidėjus penktiesiems karo metams, mažai kas mato išeitį iš šio konflikto.
Maskva kasdien siunčia į Ukrainos miestus dronų ir raketų bangas, o Kyjivas teigia, kad jo smūgiai yra teisingas atsakas.
Ukrainiečių smūgiai šių metų pradžioje Rusijoje sukėlė degalų trūkumą visoje šalyje.
Zelenskis: Trumpas spaudžia Ukrainą pasiduoti
06:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino JAV lyderį Donaldą Trumpą bandant priversti Kyjivą pasiduoti Rusijai – tai tik dar labiau paaštrino jau savaitę trunkantį konfliktą su Vašingtonu, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.
V.Zelenskis taip pat pasisiūlė sutikti su D.Trumpo prašymu nebesitaikyti į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas mainais už papildomas raketas-perėmėjas „Patriot“ oro gynybos sistemoms.
„Dabar mūsų laukia pavojingos dienos prieš rinkimus, – pažymėjo Ukrainos vadovas, turėdamas omenyje lapkričio 3 d. vyksiančius JAV vidurio kadencijos. – Mano paskutinis pasiūlymas buvo toks: mes susilaikome nuo smūgių Rusijos dyzelinui, o jūs duodate mums „Patriot“ raketų mūsų objektams apsaugoti. Bet jie tiesiog nori, kad mes liautumės puolę dyzelino (gamyklas - red.past.). Ir jeigu smogsime, jie mus nuo ko nors atjungs.“
V.Zelenskis išvardijo tai, ką jis pavadino eile nedraugiškų Vašingtono veiksmų Kyjivo atžvilgiu.
Tarp jų – sąmoningas „Starshield“ interneto greičio sumažinimas, kuris yra itin svarbus su Rusija kovojančioms Ukrainos pajėgoms, bei jau ir taip menkų „Patriot“ raketų-perėmėjų, skirtų balistinėms raketoms numušti, tiekimo vilkinimas – tai tapo tikru košmaru Ukrainos miestams, sekmadienį interviu „Bloomberg“ pasakojo prezidentas.
„Manau, kad buvo imtasi žingsnių, siekiant įtikinti Ukrainą kapituliuoti. Nesakau, kad būtent to siekia mūsų partneriai. Nenorėčiau manyti, kad mūsų amerikiečių partneriai tiki, jog karas prieš Rusiją galėtų baigtis greičiau Ukrainos pergale. Bet taip atrodo“, – agentūrai paaiškino V.Zelenskis.
Sekmadienio vakarą Kyjivui vėl smogė Rusijos balistinės raketos, atakos metu, pasak vietos valdžios, žuvo bent vienas žmogus. Pirminiais duomenimis, raketa pataikė į medicinos centrą.
Pasak su situacija susipažinusio asmens, JAV ir šįkart nepasidalijo su Ukraina jokiu išankstiniu įspėjimu apie raketos paleidimą.
„AŠ NORIU, KAD ŠIS KARAS BAIGTŲSI“
D.Trumpas sekmadienį vakare pareiškė, kad sutiko su dyzelino eksporto susitarimu ir sankcijų išimtimi Rusijai todėl, kad nenori atgrasyti V.Putino nuo taikos derybų, kartu tvirtindamas, jog V.Zelenskis siekia vilkinti karą.
„Jis nenori baigti šio karo ir, tikriausiai, niekada nenorėjo. Prieš dvejus metus jis būtų galėjęs sudaryti geresnį susitarimą, nei gali dabar. Jo šalis sugriauta, didelė dalis jo žemių prarasta, jis prarado vandenynus ir jūras, o jo vyrų populiacija maža, yra sužeista ir (arba) žuvusi. AŠ NORIU, KAD ŠIS KARAS BAIGTŲSI!“, – rašė D.Trumpas.
V.Zelenskis pastebėjo, kad santykiai su Vašingtonu gali pagerėti po JAV vidurio kadencijos rinkimų.
„Rinkimų metu politika būna labai agresyvi. Manau, kad dabar tai yra agonija, tačiau po rinkimų gyvenimas tęsis toliau, ir, manau, situacija taps ramesnė“, – atkreipė dėmesį jis.
V.Zelenskis pasisakė po to, kai Ukraina apskundė, kad JAV bendrovė „SpaceX“, priklausanti Elonui Muskui, apribojo „Starshield“ interneto greitį Ukrainoje. Paklaustas, kas davė nurodymą tai padaryti, V.Zelenskis nurodė į „valdžios institucijas, Baltuosius rūmus“, remdamasis neįvardintais šaltiniais.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad JAV vilkina „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimą.
V.Zelenskis taip pat sakė, kad JAV vilkina „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimą.
„Mes sumokėjome už ginklus (įskaitant priešraketines raketas pagal vadinamąją PURL programą). Dalis tiekimų buvo patvirtinta (JAV pusės), o likusi dalis – ne. Ir tai nėra techninė problema“, – sakė V.Zelenskis.
„Ant kortos – ne tik sandoris dėl dyzelino“
V.Zelenskis paaiškino, kad šiuo metu JAV Ukrainai per mėnesį tiekia vos 12 „Patriot“ raketų-perėmėjų – tai sudaro maždaug ketvirtadalį skaičiaus, kurį šalis gaudavo valdant Joe Bidenui.
„Manau, kad Jungtinių Valstijų prezidentas iš tiesų palaiko gerus santykius su Putinu. Tačiau vienas dalykas čia neveikia. Šiuo metu Trumpas negali priversti Putino baigti karą“, – pastebėjo Ukrainos vadovas.
Paklaustas, kaip apibūdintų pastangas atkurti santykius su JAV, V.Zelenskis atsakė: „Manau, kad kai potenciali rizika Ukrainai pasiekia cunamio mastą, reikia imtis veiksmų dar tada, kai tai tėra nedidelė audra. Manau, kad čia ant kortos pastatyta kur kas daugiau nei tik sandoris dėl dyzelino.“
Per Rusijos raketų ataką Kyjive apgadinta metro stotis, sužeisti trys žmonės
06:19
Naktį į pirmadienį Rusija vėl atakavo Kyjivą raketomis, o per šį išpuolį mieste buvo apgadinta viena iš metro stočių, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Nuolaužoms pataikius į gyvenamąjį namą, nukentėjo trys žmonės.
„Per priešo ataką apgadinta viena metro stotis kairiajame sostinės krante. Taip pat šalia stoties dėl nukritusių nuolaužų trūko važiuojamasis ir kontaktinis bėgiai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
Be to, V.Klyčko teigimu, Solomjankos rajone nuolaužos pataikė į 25 aukštų gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, o kitoje vietoje – į negyvenamąjį pastatą.
