TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Netikėtas Slovėnijos prezidento grasinimas: „Padarysime viską, kad apgintume mažumų teises Austrijoje“

Borutas Pahoras
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Borutas Pahoras
Šaltinis: 15min
2
A A

Slovėnijos lyderis Borutas Pahoras įspėjo Austrijos pareigūnus, kad jie rizikuoja pasienio regiono konfliktu, jei bus atmestas prašymas užtikrinti slovėnų mažumos teises pietinės Austrijos provincijos, Karintijos, Konstitucijoje, rašo „Politico“.

Karintijos regiono atstovai buvo davę pažadą įrašyti slovėnų kalbą į savo Konstituciją ir lygiai traktuoti tiek vokiečių, tiek slovėnų kalbomis kalbančius asmenis.

Bet vasario mėnesio pradžioje Austrijos centro dešiniųjų Liaudies partijos lyderis paskelbė, kad nepalaiko šio sprendimo, specifiškai mininčio slovėniškai kalbančius piliečius, ir Konstitucijos pataisai iškilo reali grėsmė.

„Mes atidžiai stebime tai“, – sakė Slovėnijos prezidentas. „Nenorėčiau, kad tai taptų didele problema, nes tai iškeltų daugybę klausimų, kurie galėtų pakenkti dvišaliams santykiams ... Bet Slovėnija padarys viską, kad apgintume mažumų teises ten“, – kalbėjo B.Pahoras, turėdamas galvoje Austriją.

Atskirti nuo Slovėnijos

Slovėnai Karintijos regione gyveno jau beveik tūkstantmetį, bet po Habsburgų imperijos subyrėjimo po Pirmojo pasaulinio karo jie liko atskirti nuo valstybę sukūrusių slovėnų.

Jugoslavijos karinės pajėgos nuolat bandė atsiimti Karintijos teritoriją, tačiau jų pastangos buvo nesėkmingos. Per 1920 metais vykusį referendumą vokiškai kalbanti regiono gyventojų dauguma balsavo už pasilikimą Austrijos globoje.

Nepaisant to, kad Karintijoje slovėnų skaičius sumažėjo nuo trečdalio iki tik 3 proc. gyventojų, tačiau įtampa dėl kalbos klausimo išliko.

Nepaisant to, kad Karintijoje slovėnų skaičius sumažėjo nuo trečdalio iki tik 3 proc. gyventojų, tačiau įtampa dėl kalbos klausimo išliko. Šiai provincijai net ketverius metus vadovavo Austrijos kraštutinių dešiniųjų lyderis Jorgas Haideris, kuris atsisakė iškelti dvikalbius miestų pavadinimus net vietovėse, kurios buvo dominuojamos slovėnų.

2011 metais susitarimas buvo pasiektas, tačiau jo punktai vis dar neįgyvendinti. Juos labiausiai stabdo Austrijos Liaudies partijos nariai.

„Scanpix“ nuotr./Austrijos laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache
„Scanpix“ nuotr./Austrijos Laisvės partijos lyderis Heinzas-Christianas Strache

Baiminasi rinkėjų reakcijos

Šiuo metu Karintijos regioną valdo socialdemokratų, Liaudies partijos ir žaliųjų koalicija, tačiau centro dešinieji baiminasi, kad, įsipareigodami pripažinti slovėnų kalbą oficialia, praras savo rinkėjus, kurie „nudreifuos“ pas kraštutinius dešiniuosius.

„Žmonių emocijos verda“, – konstatavo Karintijos regiono Liaudies partijos lyderis Christianas Bengeris, pridurdamas, kad slovėnų kalbos klausimas iš regiono problemos gali virsti valstybiniu visą Austriją skaldančius skandalu.

Nors slovėnų mažumos teises saugo Austrijos ir Europos Sąjungos įstatymai, tačiau slovėnų prezidentas žada nepalikti šio klausimo ramybėje. B.Pahoras pažadėjo, kad netoleruos jokio austrų atsitraukimo.

„Aš tikiuosi, kad Austrijos valdžia federaliniame ir žemių lygyje supras, jog galiausiai tai nukeltų santykius į praeities lygį“, – dėstė Slovėnijos prezidentas.

„Tai nebūtų gerai ateičiai. Aš darysiu viską, kad neleisčiau Austrijos politikams pasiduoti pagundai naudoti nacionalistinę retoriką“, – sakė B.Pahoras slovėnų žiniasklaidai.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Slovėnija Austrija
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min