Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuosmukį išgyvenanti Amerika netenka supervalstybės statuso, sako analitikai

JAV prezidentas Barackas Obama
AFP/„Scanpix“ nuotr. / JAV prezidentas Barackas Obama
Šaltinis: BNS
0
A A

Pastaruoju metu vis daugiau analitikų kalba apie Amerikos kaip supervalstybės nuosmukį, ir prognozės Jungtinėms Valstijoms darosi vis niūresnės.

„Amerikos nuosmukis. Šįkart iš tikrųjų“, – skelbia vieno žurnalo viršelis.

„Taip, Amerika išgyvena nuosmukį“, – pritaria jam kitas. Nejaugi laikas rašyti nekrologą paskutinei supervalstybei?

Per kiek laiko JAV nueis Romos imperijos kelią ir taps panaši į Italiją? Tie, kurie pranašauja Amerikai jėgos ir įtakos praradimą, neskuba atsakyti į šį klausimą – galbūt todėl, kad dauguma labiausiai pesimistiškų pranašavimų praeityje taip ir neišsipildė.

Antraštė „Amerikos nuosmukis. Šįkart iš tikrųjų pasirodė autoritetingo žurnalo „Foreign Policy“ viršelyje. Šiame numeryje apžvalgininkas iš Didžiosios Britanijos Gideonas Rachmanas argumentuotai pasakoja, kodėl JAV jau niekada nebevyraus pasaulyje, kaip tai buvo 17 metų laikotarpiu nuo Sovietų Sąjungos iširimo iki 2008–ųjų pasaulinės finansų krizės.

Antraštė „Taip. Amerika išgyvena nuosmukį“ papuošė „Time“ – populiariausio Jungtinėse Valstijose informacinio žurnalo viršelį. Straipsnio autorius – užsienio politikos analitikas Fareedas Zakaria – apgailestauja, kad amerikiečiai, matyt, nesuvokia šaliai iškilusių problemų masto, o siūlomi pakeitimai politikoje ir ekonomikoje panašūs į „šezlongų perstatymą „Titaniko“ denyje.

Šiuolaikinės kasandros (ir tai ne tik G.Rachmanas ir F.Zakaria) pagrindžia savo argumentus statistika: pagal išlaidas mokslo tyrimams JAV nusirito iš pirmosios vietos į šeštąją, pagal aukštųjų mokyklų absolventų skaičių – iš 1-osios į 12-ąją, pagal gyventojų santaupas užima 84–ąją vietą pasaulyje, o pagal gyvenimo trukmę – 27-ąją. Iš šių neguodžiančių skaičių galima padaryti tokią išvadą:

„Teigimas apie nuosmukį... grindžiamas nuogąstavimais dėl didelio federalinio biudžeto deficito pastaraisiais metais ir to padarinio – spartaus nacionalinės skolos didėjimo. Šis teiginys atspindi susirūpinimą dėl užsienio prekybos deficito, stulbinamo poreikio skolintis užsienyje ir dėl to, kad Jungtinės Valstijos iš stambios kreditorės tampa didžiausia pasaulyje skolininke“.

Ši citata atrodo kaip iš nūdienos laikraščio straipsnio, o iš tikrųjų tai 1988 metų vasarą parašė Jamesas Schlesingeris, buvęs gynybos sekretorius, o vėliau – Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro Vašingtone mokslininkas. Tuo metu vyko įnirtingi ginčai dėl Jungtinių Valstijų galios praradimo, kuriuos išprovokavo britų istoriko Paulo Kennedy knyga „Didžiųjų valstybių iškilimas ir nuosmukis“.

P.Kennedy nuomone, JAV nuosmukį galima tik sulėtinti, bet ne užkirsti jam kelią, ir „Amerikos vaidmuo pasaulyje jau kelis dešimtmečius mažėja greičiau nei Rusijos vaidmuo“. Netrukus po knygos išleidimo griuvo Berlyno siena, o po to iširo Sovietų Sąjunga.

Nuosmukio ciklai

Sovietų Sąjungos grėsmė Amerikos dominavimui buvo perdėta. Galbūt tai pasakytina ir apie Kiniją, kuriai stebėtojai pranašauja vieną pirmaujančių pozicijų pasaulyje. Vasarį viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“ atliktos apklausos duomenimis, 52 proc. amerikiečių mano, kad Kinija yra svarbiausia pasaulio ekonomika.

Tačiau realybė paneigia šias sampratas. Kinijos bendrasis vidaus produktas sudaro mažiau nei du trečdalius Amerikos BVP, o BVP vienam gyventojui skiriasi daugiau nei šešis kartus – 47 123 doleriai Jungtinės Valstijoje ir 7 518 doleriai Kinijoje, rodo 2010 metų Tarptautinio valiutos fondo duomenys. Vieno amerikiečio darbo našumas, kai kuriais vertinimais, lygus šešių kinų darbo našumui.

Harvardo universiteto profesorius Josephas Nye sako, kad tokios apklausos, kaip pastarasis „Gallup“ tyrimas, rodo „nuosmukio ciklus“, kurie geriau apibūdina Amerikos kolektyvinę psichologiją, o ne realius galių pokyčius.

„Pastaruosius penkis dešimtmečius rengtos apklausos parodė, kad amerikiečiai patikėjo savo šalies nuosmukiu po sovietinio palydovo paleidimo 1957 metais, po dolerio devalvavimo, kai prezidentu buvo Richardas Nixonas, po naftos krizių aštuntajame dešimtmetyje ir po devintojo dešimtmečio biudžeto deficito, kai dirbo Ronaldo Reagano administracija“, – rašo J.Nye.

Pesimistai nepaiso vieno svarbiausių dalykų, nustatančių šalies vietą pasaulio bendrijoje – inovacijų siekio ir sugebėjimo pasitelkti į pagalbą geriausius protus iš viso pasaulio – šia prasme Jungtinės Valstijos toli pralenkia Kiniją, kadaise davusią pasauliui popierių, paraką, kompasą ir ksilografiją.

Būtent JAV atsirado internetas, pakeitęs pasaulį labiau nei kiti išradimai. Jungtinėse Valstijose dirba maždaug 70 proc. Nobelio premijos laureatų, įregistruojama trečdalis patentų ir yra trylika iš 20 svarbiausių universitetų.

Prezidentas Barackas Obama įsitikinęs, kad JAV gali išsaugoti savo pozicijas: „Aš tikiu, mes turime viską, kas būtina tam, kad XXI amžius, kaip ir XX amžius, taptų Amerikos amžiumi. Tai reiškia, kad mes turime pralenkti bet kurią pasaulio šalį švietimo ir inovacijų srityje“.
Tai nelengvas uždavinys. Ar pajėgs Amerika? Tai paaiškės po maždaug dviejų dešimtmečių.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min