Pasak leidinio pašnekovų, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas buvo nustebintas tiek šio plano turiniu, tiek tuo, kaip apie jį sužinojo.
Pareigūnai nurodė, kad jo komanda turėjo keletą kartų kreiptis, jog penktadienio vakarą galėtų susisiekti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir gauti paaiškinimą.
„Aukšto rango Europos pareigūnai žinojo, kad Trumpo administracija rengia kažkokį planą, bet nesitikėjo, kad jis bus toks palankus Rusijai. Kai planas buvo paviešintas, jie suprato, kad Europa buvo pašalinta iš Trumpo administracijos pastangų užbaigti didžiausią sausumos karą žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo“, – rašoma straipsnyje.
Anot NYT, daugelis Europos užsienio reikalų ministrų pirmą kartą išgirdo apie D.Trumpo planą praėjusį ketvirtadienį Briuselyje, pakeliui į seniai suplanuotą susitikimą dėl Sudano bei Ukrainos. Pasiūlymas juos pribloškė.
„Kai visi atvyko, perskaitę „The Financial Times“, kilo keletas klausimų“, – pastebėjo Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas.
Ieškodami atsakymų, ministrai skubiai ėmė spausti Ukrainos užsienio reikalų ministrą Andrijų Sybihą, klausdami ar planas tikras ir ką Ukrainos atstovas apie jį žino.
Kaip ir jo kolegos, A.Sybiha žinojo labai mažai detalių.
Iki penktadienio D.Trumpas ir jo administracija pradėjo kalbėtis su savo Europos partneriais, ir darėsi vis aiškiau, kad planas yra tikras.
JAV kariuomenės sekretorius Danas Driscollas per penktadienį vykusį susitikimą Ukrainoje sakė, kad Europos šalys buvo paliktos „už borto“ tam, kad nebūtų „per daug virėjų“, nurodė šaltiniai.
Anot D.Driscollo, Europos pareigūnai pernelyg suartėjo su Ukrainos kolegomis, kad galėtų objektyviai vertinti karą.
Pagrindinė dilema buvo – ar iškart atmesti planą, ar jį pakoreguoti?
Per kelias dienas nuo tada, kai planas buvo nutekintas, Europos lyderiai įnirtingai dirbo siekdami pastūmėti D.Trumpo administraciją priimtinesnės pozicijos link. Planai buvo atšaukti, surengti skubūs pasitarimai. Keli pasiuntiniai pirmuoju įmanomu skrydžiu iš Johanesburgo, kur jie susitiko su G20 kolegomis, išvyko į Ženevą bandyti įtikinti JAV pareigūnus pakeisti planą.
Šios didžiulės diplomatinės pastangos, vykdytos pagrindinėse Europos šalyse ir institucijose, reiškė, kad iki sekmadienio vakaro Europos lyderiams pavyko užkirsti kelią kai kuriems, jų manymu, blogiausiems D.Trumpo plano dėl Ukrainos aspektams.
-
Putinas – apie netikėtas JAV sankcijas „Lukoil“ ir „Rosneft“: „Nesupratau, kas vyksta“
-
Putinas atsisako nutraukti karą: iškėlė sąlygą Ukrainai
-
Putinas sureagavo į paviešintą Witkoffo pokalbio stenogramą
-
Italija: tikrieji Vladimiro Putino ketinimai dėl taikos Ukrainoje paaiškės artimiausiomis savaitėmis
-
Karas Ukrainoje. „Dabar blogai, o vėliau galbūt bus dar blogiau“: FT prakalbo apie spąstus, į kuriuos pateko Ukraina
JAV pavyko pakeisti pradinį taikos planą, o Europoje tai buvo pavadinta pergale.
„The Atlantic“ rašė, kad JAV taikos planas gali būti tam tikra taktika, skirta sumažinti Maskvos reikalavimus Ukrainai. Tačiau Europa į šią strategijai žiūri skeptiškai.
