Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Obama „su dideliu nusižeminimu“ atsiėmė Nobelio taikos premiją

Barackas Obama atsiėmė Nobelio taikos premiją iš Norvegijos Nobelio komiteto komiteto pirmininko Thorbjoerno Jaglando rankų.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Barackas Obama atsiėmė Nobelio taikos premiją iš Norvegijos Nobelio komiteto komiteto pirmininko Thorbjoerno Jaglando rankų.
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį, mažiau nei 10 dienų po to, kai paskelbė apie JAV karių kontingento Afganistane didinimą, per iškilmingą ceremoniją Norvegijos sostinėje Osle atsiėmė auksinį Nobelio taikos premijos medalį ir diplomą.

Norvegijos Nobelio komitetas spalio mėnesį B.Obamą šiemetinės Nobelio taikos premijos laureatu išrinko už jo „milžiniškas pastangas sustiprinti tarptautinę diplomatiją ir žmonių bendradarbiavimą“, taip pat – už darbą „dėl pasaulio be branduolinių ginklų“.

Per ceremoniją B.Obama sakė, kad 2009-ųjų Nobelio taikos premiją priima su „dideliu dėkingumu ir dideliu nusižeminimu“.

Premiją sudaro 18 karatų aukso medalis, diplomas ir čekis 10-čiai mln. Švedijos kronų (3,2 mln. litų), kuriuos B.Obama sakė skirsiantis labdarai.

Pelnyta ar nepelnyta premija?

B.Obama ketvirtadienį prieš ceremoniją Osle sakė, kad kiti galbūt „labiau nusipelnė“ Nobelio taikos premijos, kuri jam buvo paskirta labai netikėtai.

Anot B.Obamos, taikūs judėjimai nebūtų nugalėję hitlerinių kariuomenių, o derybos neįtikins „al Qaeda“ lyderių nusiginkluoti.„Neabejoju, kad yra žmonių, kurie gali būti labiau nusipelnę“, – sakė B.Obama bendroje spaudos konferencijoje su Norvegijos premjeru Jensu Stoltenbergu. JAV lyderis pridūrė, kad nustebo, kai spalio mėnesį sužinojo tapęs laureatu.

Tačiau jis pažadėjo stengtis vykdyti bendravimu grindžiamą savo užsienio politiką, siekiant, be kitų dalykų, ilgalaikės taikos ir saugumo pasaulyje, stabilizavimo Afganistane, klimato kaitos klausimo sprendimo ir branduolinių ginklų arsenalo mažinimo.

„Tikslas yra ne laimėti populiarumo varžybas ar gauti apdovanojimą, net tokį prestižinį kaip Nobelio taikos premija. Tikslas yra stumti Amerikos interesus, – sakė jis. – Jei man pavyks pasiekti šiuos tikslus, tada, viliuosi, dalis šios kritikos nuslūgs, bet tai iš tiesų ne mano rūpestis“.

„Jei man nepavyks, tada to fakto nepaslėps visos pasaulio pagyros ir apdovanojimai“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas ketvirtadienį gynė sprendimą skirti prestižinę Nobelio taikos premiją neseniai kadenciją pradėjusiam JAV prezidentui, sakydamas, jog tokiu būdu buvo pareikštas palaikymas jo idėjoms.

„Daugelis tvirtino, kad ši premija skirta per anksti“, – komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas sakė per Osle vykusią Nobelio taikos premijos teikimo ceremoniją.

„Tačiau iš istorijos galime pasisemti daug pamokų apie praleistas galimybes, – pridūrė jis. – Būtent dabar, šiandien, turime galimybę palaikyti prezidento Obamos idėjas. Šių metų premija iš tiesų yra raginimas veikti dėl mūsų visų“.

Karas gali būti pateisinamas

Priimdamas premiją B.Obama pareiškė, kad karas kartais yra būtinas ir pateisinamas.

Prezidentas pripažino, kad daugelis žmonių gali manyti, jog jis savo veiksmais dar nenusipelnė tokios premijos, kuri jam buvo įteikta Osle. Jis taip pat priminė apie savo neseniai duotą nurodymą papildyti JAV kontingentą Afganistane 30 tūkstančių JAV karių.

Anot B.Obamos, tikroji taika yra ne tik gyvenimas be baimės, bet ir be stygiaus.Tačiau priimdamas Nobelio taikos premiją B.Obama sakė, kad žmonės turi susitaikyti su „sunkia tiesa“, jog smurto neįmanoma išnaikinti, o šalys kartais turi pradėti karą, kad apgintų savo piliečius nuo piktavalių režimų ir teroristų grupuočių.

Anot B.Obamos, taikūs judėjimai nebūtų nugalėję hitlerinių kariuomenių, o derybos neįtikins „al Qaeda“ lyderių nusiginkluoti. Šito supratimas nėra cinizmo išraiška, o žmogaus netobulumo pripažinimas, sakė jis.

JAV prezidentas B.Obama dar pareiškė, kad visos šalys, kurioms reikia panaudoti jėgą, turi paisyti normų.

Praėjusią savaitę apie 30 tūkstančių papildomų karių siuntimą į Afganistaną pranešęs JAV prezidentas pasakė, kad būdamas vyriausiuoju vadu jis pasilieka teisę vienašališkai ginti JAV. Tačiau jis taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad normų paisymas stiprina jų besilaikančias šalis ir silpnina bei izoliuoja tas, kurios jų nesilaiko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Barackui Obamai įteiktas medalis ir diplomas.
Barackui Obamai įteiktas medalis ir diplomas.

Net ir susidūrusios su jokių taisyklių nesilaikančiu priešu Jungtinės Valstijos dalyvaudamos kare privalo paisyti tų normų, sakė jis.

Kaip užtikrinti ilgalaikę taiką

B.Obama per ceremoniją pareiškė, kad ilgalaikės taikos išsaugojimui reikia užtikrinti žmogaus teises, ekonomines galimybes ir imtis sankcijų prieš tarptautines normas pažeidžiančius režimus.

Pasak jo, kartais karas gali būti neišvengiamas, tačiau ilgalaikės taikos galima pasiekti pasauliui pareikalavus tam tikrų sąlygų.

B.Obamos teigimu, tarptautinė bendruomenė privalo skelbti reikšmingas sankcijas tokioms šalims kaip Iranas ar Šiaurės Korėja, kai jos peržengia branduolinio kuro gamybos apribojimus. Pasak jo, tai turėtų būti taikoma ir tokioms šalims kaip Birma (Mianmaras), kai jos išnaudoja savo piliečius.

Pasak JAV prezidento, vyriausybės turi užtikrinti pagrindines žmogaus teises, ekonominį saugumą ir galimybes savo žmonėms.

Anot B.Obamos, tikroji taika yra ne tik gyvenimas be baimės, bet ir be stygiaus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min